Trys kito karo Ukrainoje etapo scenarijai ir jų reikšmė Kinijai.
Pasibaigus Ukrainos karui Pekinas siekia padidinti savo pasaulinę galią.
Tačiau šiuo metu Kinijos prezidentui Xi Jinpingui kyla klausimas, kuris scenarijus labiausiai tikėtinas, kokį vaidmenį Kinija gali atlikti ir ką kiekvienas rezultatas reikš Kinijai.
Šio straipsnio autoriai – Natasha Kuhrt, Londono Karališkojo koledžo Tarptautinės taikos ir saugumo vyresnioji dėstytoja, ir Marcin Kaczmarski, Glazgo universiteto Saugumo studijų dėstytojas.
Tęsiantis karui, kaip niekada anksčiau bus išbandytas Kinijos ir Rusijos santykių tvirtumas. Ar Rusija laimės, ar pralaimės, ar karas liks neišspręstas, ir dėl to konfliktas bus įšaldytas, – visa tai kelia dilemą Kinijai, kuri konflikto metu sąmoningai didino savo, kaip taikdarės, vaidmenį. Yra įvairių scenarijų, kurie yra labiausiai tikėtini būdai, kaip karas gali tęstis arba baigtis.
1 scenarijus – Ukraina laimi
Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje būtų galingas signalas, patvirtinantis ir Vakarų atsparumą, ir autoritarinių agresorių silpnumą. Toks įvykis akivaizdžiai pakirstų vieną iš pagrindinių Kinijos komunistų partijos naratyvų, bent jau nuo 2008-2009 m. pasaulinės ekonomikos krizės, kad Vakarai žlunga, o jų varžovai, ypač Kinija, kyla į viršų.
Vakarų remiamos Ukrainos pergalė pastatytų Xi į ypač nepatogią padėtį, nes tai būtų iššūkis jo mėgstamoms frazėms apie „vyraujantį rytų vėją” ir „per šimtmetį nematytus pokyčius”.
Tačiau karai paprastai baigiasi netvarkingai. Jei Rusija būtų nugalėta, daug kas priklausytų nuo pralaimėjimo pobūdžio. Jei pralaimėjimas reikštų ne tik Rusijos prezidento Vladimiro Putino, bet ir jo artimiausios aplinkos pasitraukimą, naujoji Rusijos vyriausybė galėtų nuvertinti santykius su Kinija ir vėl teikti pirmenybę geriems santykiams su Vakarais, o tai būtų smūgis Pekinui.
2 scenarijus – Rusija laimi
Rusijos pergalė, kai Vakaruose mažėja parama Ukrainai, suteiktų Kinijai daugiau galių. Pekinui gali kilti pagunda pereiti prie daug rizikingesnio elgesio, ypač savo kaimynystėje.
Tokiomis aplinkybėmis Taivanas tikriausiai patirtų didžiulį Kinijos ginkluotųjų pajėgų spaudimą, o tai priverstų JAV, įsipareigojusias remti Taivaną, apsispręsti, ar atsakyti karinėmis priemonėmis. Be to, Kinijos pozicija Europos atžvilgiu būtų daug stipresnė, todėl Pekinas galėtų sėkmingai atgrasyti Europos valstybes nuo JAV palaikymo tiek pasaulyje, tiek Rytų Azijoje.
Taip pat galima teigti, kad susilpnėjusi ar pralaimėjusi Rusija galėtų būti galimybė Kinijai. Pavyzdžiui, ji galėtų imtis aktyvesnio vaidmens Centrinėje Azijoje arba priversti Maskvą pripažinti didesnę priklausomybę nuo Kinijos ekonomikos ir finansų sektoriuose.
3 scenarijus – aklavietė
Visiškai tikėtina, kad karas kurį laiką tęsis aklavietėje. Tam tikra prasme tai gali tikti Kinijai, nes ji ir toliau gali naudotis pigiomis Rusijos prekėmis.
Rusijos priklausomybė nuo Kinijos, kuri didėja nuo 2014 m., bus dar didesnė – Rusija taps nuolat priklausoma nuo Kinijos dėl žaliavų. XX a. dešimtajame dešimtmetyje tai visada buvo Rusijos politikos formuotojų košmaras. Tačiau pagal šį scenarijų tai gali virsti realybe.
Įšaldyto konflikto scenarijus leidžia Pekinui tęsti tariamo neutralumo politiką ir kartu skatinti savo taikdario vaidmenį, nepriimant jokių sudėtingų sprendimų.
Dabartinė Kinijos pozicija
Kinija jau bandė save pozicionuoti kaip taikdarę. Vasario mėn. paskelbtas jos „taikos planas” buvo ne tiek planas, kiek esamų pozicijų patvirtinimas. Tačiau 12 punkte buvo kalbama apie „pagalbos siūlymą” atstatant šalis po konflikto, primenant, kad 2019 m. Kinija buvo pagrindinė Ukrainos prekybos partnerė.
Nepaisant tvirtos Kinijos partnerystės su Rusija, ji stengiasi užimti taikdario poziciją tuo atveju, jei Rusija pralaimėtų, kad užimtų geriausias pozicijas ir galėtų gauti naudos iš Ukrainos ekonominio atstatymo. Neseniai įvykęs Xi pokalbis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, regis, tai patvirtina.
Nors taikos plane trūko detalių, jis simbolizuoja vis aktyvesnę Kinijos poziciją pasauliniuose reikaluose. Atkreipkite dėmesį į tai, kad tarp nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių ji daug prisideda prie JT taikos palaikymo – tiek kariais, tiek finansinėmis lėšomis, taip pat į jos dalyvavimą Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Visa tai yra Xi pasaulinio saugumo iniciatyvos, kuria siekiama išplėsti Kinijos diplomatijos mastą, remti daugiašališkumą ir JT vaidmenį, kartu atremti Vakarų liberalios tarptautinės tvarkos idėjas, paremtas Vašingtonu, dalis.
Iššūkiai
Xi iššūkiai yra susiję su tuo, kaip suderinti Kinijos paramą Rusijos pasaulinės tvarkos supratimui su Kinijos teritorinio vientisumo ir suverenumo principais. Strateginiu požiūriu apčiuopiama Kinijos parama Rusijai gali suartinti JAV ir Europos valstybes ir sustiprinti transatlantinę vienybę, o to Pekinas pastaruosius du dešimtmečius stengėsi išvengti.
Trumpesniu laikotarpiu Pekinas naudojasi sankcijų sulaukusia Rusija, gaudamas naudos iš pigių rusiškų prekių. Kinijos bendrovės pasinaudojo atsirandančiomis galimybėmis Rusijos rinkoje. Tačiau karo tęsimas reiškia pasaulinių tiekimo grandinių, įskaitant grūdų ir trąšų, nuo kurių Kinija yra labai priklausoma, tiekimą, sutrikdymą.
Karo poveikis Kinijos politikai Rytų Azijoje išlieka dviprasmiškas. Rusijos invazija nukreipė JAV išteklius nuo Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono. Tačiau Pekino grėsmė Taivanui tapo dar aktualesnė atsižvelgiant į įvykius Ukrainoje.
JAV į tai reagavo mobilizuodamos savo Azijos aljansų tinklą ir didindamos valstybių bendradarbiavimo saugumo srityje grupių, tokių kaip Ketvertas (Australija, Indija, Japonija ir JAV) arba Aukus (Australija, Jungtinė Karalystė ir JAV), svarbą. Taivano vyriausybė taip pat suintensyvino pastangas stiprinti salos gynybą.
Kinija, kaip ir Rusija, Rusijos įsiveržimą į Ukrainą vertina kaip tarpinį karą – karą prieš Vakarus (konkrečiai prieš JAV galią). Rusijos pergalė ar pralaimėjimas šiame kare nėra vien tik Rusijos klausimas, bet veikiau gali reikšti liberalios tarptautinės tvarkos pergalę arba pralaimėjimą.
Tačiau svarbiausia Pekinui yra išvengti visiškos Rusijos nesėkmės Ukrainoje. Taikdario vaidmuo yra vienas iš būdų užkirsti kelią tokiam įvykiui. Jei tai nepavyktų, Pekinas gali nuspręsti padidinti paramą Maskvai, pradedant finansine pagalba ir baigiant ginklų tiekimu.
Natasha Kuhrt, Londono Karališkojo koledžo Tarptautinės taikos ir saugumo vyresnioji dėstytoja, ir Marcin Kaczmarski, Glazgo universiteto Saugumo studijų dėstytojas.
Šaltinis: ukdefencejournal.org.uk
