Trumpas atšaukia Bideno administracijos patvirtintus karjeros diplomatus iš ambasadorių. Kas laukia Lietuvos?

Jonas Nedzveckas

D. Trumpo administracija atšaukia beveik 30 karjeros diplomatų iš ambasadorių ir kitų aukšto rango postų ambasadose, siekdama pertvarkyti JAV diplomatinę laikyseną užsienyje.

Mažiausiai 29 šalių misijų vadovai praėjusią savaitę buvo informuoti, kad jų kadencijos baigsis sausį, teigė du Valstybės departamento pareigūnai, kalbėję anonimiškumo sąlygomis, aptariant vidaus personalo perkėlimus.

Visi jie pareigas pradėjo eiti J. Bideno administracijos laikotarpiu, tačiau pirmaisiais D. Trumpo antrosios kadencijos mėnesiais išgyveno pirminį „valymą“, daugiausia nukreiptą į politinius paskyrimus. Situacija pasikeitė trečiadienį, kai jie pradėjo gauti pranešimus iš Vašingtono apie neišvengiamą išvykimą.

Ambasadoriai tarnauja prezidento nuožiūra, nors paprastai jų kadencija trunka trejus–ketverius metus. Pareigūnų teigimu, asmenys, kuriuos palietė šie pokyčiai, nepraranda darbo užsienio tarnyboje – jei pageidaus, jie grįš į Vašingtoną kitoms pareigoms eiti.

Valstybės departamentas atsisakė komentuoti konkrečius nukentėjusius asmenis ar ambasadorius, tačiau gynė pakeitimus, pavadindamas juos „standartiniu procesu bet kurioje administracijoje“. Departamentas pabrėžė, kad ambasadorius yra „asmeninis prezidento atstovas“, o prezidentas turi teisę užtikrinti, jog šiose šalyse dirbtų asmenys, įgyvendinantys „Amerika pirmiausia“ darbotvarkę.

Afrika yra labiausiai nukentėjęs žemynas – čia atšaukiami ambasadoriai iš 15 šalių: Alžyro, Burundžio, Kamerūno, Žaliojo Kyšulio, Gabono, Dramblio Kaulo Kranto, Egipto, Madagaskaro, Mauricijaus, Nigerio, Nigerijos, Ruandos, Senegalo, Somalio ir Ugandos.

Antroje vietoje – Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas, kuriame ambasadorių pasikeitimai vyksta šešiose šalyse: Fidžyje, Laose, Maršalo Salose, Papua Naujojoje Gvinėjoje, Filipinuose ir Vietname.

Pokyčiai taip pat palietė keturias Europos šalis – Armėniją, Makedoniją, Juodkalniją ir Slovakiją; dvi Pietų Azijos šalis – Nepalą ir Šri Lanką; bei dvi Vakarų pusrutulio valstybes – Gvatemalą ir Surinamą.

Apie ambasadorių atšaukimus pirmasis pranešė leidinys Politico. Ši informacija sukėlė susirūpinimą kai kuriems įstatymų leidėjams ir Amerikos diplomatams atstovaujančiai profesinei sąjungai.

Kas laukia Lietuvos?

Šie JAV diplomatiniai pokyčiai Lietuvai reiškia didesnį neapibrėžtumą ir mažesnes  saugumo garantijas, nes D. Trumpo administracija linkusi vertinti užsienio politiką per politinio lojalumo ir sandorių, o ne ilgalaikių aljansų prizmę.

Nors Lietuvos vardas šiuo metu tarp ambasadorių atšaukimų neminimas, tai nereiškia ilgalaikio stabilumo, nes Baltijos regionas D. Trumpo požiūriu tampa Europos atsakomybės dalimi, o ne savaime suprantamu JAV prioritetu.

Tai neišvengiamai didins spaudimą Lietuvai dar labiau stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir prisiimti didesnę finansinę bei politinę atsakomybę už regiono saugumą.

Bet koks JAV diplomatinės linijos sušvelnėjimas Ukrainos atžvilgiu tiesiogiai silpnins viso regiono saugumo aplinką ir didins Rusijos spaudimo bei hibridinių veiksmų tikimybę Baltijos šalyse.

Ši situacija atskleidžia, kad Lietuvai nepakanka deklaratyvaus lojalumo JAV administracijai, jai būtina kryptingai dirbti su JAV Kongresu ir abiem politinėmis stovyklomis, formuojant savarankiškesnę, interesais, o ne nusistovėjusiais įpročiais grindžiamą užsienio politiką.

Parengta pagal theguardian.com