Estija, Latvija ir Lietuva planuoja per kelias dienas perkelti šimtus tūkstančių žmonių, jei Maskva pradėtų plataus masto puolimą.
Estija, Latvija ir Lietuva rengia detalius planus, kaip Rusijos invazijos atveju evakuoti didelį skaičių savo piliečių į vakarus. Pareigūnai perspėja, kad Maskva gali siekti užimti visas tris Baltijos šalis greičiau nei per savaitę.
Agentūra Reuters pranešė, kad planavimo darbai paspartėjo nuo gegužės, kai trys šalys susitarė koordinuoti civilinės saugos pastangas, augant susirūpinimui dėl didėjančios Rusijos agresijos.
Nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, Baltijos šalių vyriausybės padvigubino gynybos išlaidas. Jos nurodo vis dažnesnes Rusijos kibernetines atakas, dezinformacijos kampanijas bei pastarojo meto Rusijos naikintuvų ir bepiločių orlaivių vykdomus oro erdvės pažeidimus kaip didėjančio priešiškumo ženklus.
„Gali būti, kad prie Baltijos šalių sienų pamatysime didžiulę kariuomenę, turinčią akivaizdų tikslą per tris dienas ar savaitę užkariauti visas tris šalis“, – sakė Lietuvos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Renatas Požėla.
Nors konvencinė invazija išlieka rimčiausiu scenarijumi, vyriausybės taip pat rengiasi įvairiems kitiems destabilizuojantiems įvykiams – nuo transporto infrastruktūros sabotažo ir masinės migracijos bangų iki galimų pilietinių neramumų tarp rusakalbių mažumų ir dezinformacijos kampanijų, skirtų visuomenės panikai sukelti.
Pratybos jau vyksta. Neseniai Lietuvoje surengtose pratybose iš Vilniaus buvo evakuota apie 100 žmonių, tačiau, pasak R. Požėlos, realūs planai numato perkelti maždaug 400 tūkst. gyventojų – tai būtų apie pusė tų, kurie gyvena 40 kilometrų atstumu nuo Rusijos ir Baltarusijos sienų.
Kaunas, antras pagal dydį Lietuvos miestas, yra pasirengęs priimti iki 300 tūkst. žmonių – juos planuojama apgyvendinti mokyklose, bažnyčiose, universitetuose ir stadione. Miestas yra vakariau nuo sostinės Vilniaus, esančios netoli Baltarusijos sienos.
Tie, kurie trauktųsi į vakarus automobiliais, būtų nukreipiami šalutiniais keliais, kad pagrindiniai keliai liktų laisvi kariuomenės mobilizacijai. Žemėlapiai, rodantys, kur evakuotieji galėtų rasti prieglobstį, jau yra išdalinti.
Nė viena iš Baltijos šalių kol kas neplanuoja evakuoti civilių už savo teritorijos ribų. Tam reikėtų karinių vilkstinių, derinančių judėjimą per vadinamąjį Suvalkų koridorių tarp Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities.
„Turime atsižvelgti į Suvalkų koridoriaus keliamą riziką“, – sakė Estijos saugumo ekspertas Ivaras Mai.
Estija planuoja perkelti apie 10 proc. iš 1,4 mln. gyventojų į laikinas prieglaudas, o dar daugiau žmonių tikimasi apsistosiant pas giminaičius. Narvoje – mieste, kuriame daug rusakalbių gyventojų – du trečdaliai iš 50 tūkst. gyventojų gali būti evakuoti, o vyriausybė pasirengusi padėti bent pusei jų.
„Tai taikoma tik tiems, kurie neturi kur eiti“, – aiškino Mai.
Latvija ruošiasi dar didesniems perkėlimams – karo atveju maždaug trečdalis iš 1,9 mln. šalies gyventojų gali būti priversti palikti savo namus, teigė Latvijos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos vado pavaduotojas Ivars Nakurts.
„Turime būti pasirengę viskam“, – perspėjo jis.
Pastaraisiais mėnesiais daugėja pranešimų apie incidentus, susijusius su Rusijos įsiveržimais į ES oro erdvę – tiek dėl bepiločių orlaivių, pastebėtų Lenkijoje, tiek dėl naikintuvų, kurie praėjusį mėnesį pažeidė Estijos oro erdvę.
Maskva savo ruožtu tvirtina, kad neketina įsiveržti į jokią Europos Sąjungos valstybę narę.
Praėjusį mėnesį, kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė:
„Grasinimai jėga Rusijai, kaltinamai planuojant išpuolį prieš NATO ir Europos Sąjungą, tampa vis dažnesni. Prezidentas Putinas ne kartą paneigė tokias provokacijas.
Rusija niekada neturėjo ir neturi tokių ketinimų, tačiau bet kokia agresija prieš mūsų šalį sulauks ryžtingo atsako“, – pridūrė jis.
rmx.news
