Teismas. Atmestas Gintauto Kėvišo ieškinys
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu netenkino Gintauto Kėvišo ieškinio atsakovėms Lietuvos valstybei, Kultūros ministerijai (toliau – KM), trečiajam asmeniui Lietuvos nacionaliniai operos ir baleto teatrui (toliau – LNOBT) dėl įsakymų, drausminių nuobaudų panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos priteisimo.
Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti kultūros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos – pastabos – skyrimo. Taip pat prašė panaikinti kultūros ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – skyrimo ir grąžinti jį į LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 1 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.
Dėl drausminės nuobaudos – pastabos – skyrimo
Teismo vertinimu, kiek LNOBT planavo, derino, organizavo bei vykdė Angelos Gheorghiu, Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus iš tiekėjo bendrovės Riverside Music Limited, tiek ieškovas nuolat veikė privačių interesų konflikto situacijoje, nes visi atlikti veiksmai buvo arba atlikti jo paties, arba jo įtakoti. Dėl to pripažinta, kad organizuojant Angelos Gheorghiu, Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją nebuvo laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. G. Kėvišas neužtikrino tinkamo savo, kaip įstaigos vadovo, funkcijų vykdymo, racionalaus, taupaus lėšų naudojimo, nešališko ir sąžiningo pareigų ėjimo, nevengė interesų konflikto, neužtikrino efektyvios LNOBT vidaus kontrolės. G. Kėvišas pažeidė pareigybės aprašymą, Darbo kodekso, Biudžetinių įtaigų įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Dėl to KM pagrįstai skyrė jam drausminę nuobaudą.
Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo
Teismas nustatė, kad, pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo nuostatas, LNOBT vadovas nuo 2017 m. sausio 1 d., jei jis buvo pradėjęs dirbti kitą darbą iki 2017 m. sausio 1 d. ir norėjo jį tęsti ar pradėti dirbti kitą darbą po 2017 m. sausio 1 d., privalėjo gauti kultūros ministro leidimą.
Be to, teismas nustatė, kad ieškovas tarnybinėse komandiruotėse atstovavo ne tik LNOBT, bet ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, organizuodamas renginius, bendravo su įvairiais meno atlikėjais ir kolektyvais abiejų juridinių asmenų vardu, tačiau leidimo KM tam nebuvo davusi. Ieškovas pasinaudojo savo, kaip LNOBT generalinio direktoriaus, statusu ir tarnybine padėtimi asmeninei turtinei ir neturtinei naudai gauti, jo dirbtas kitas darbas sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą, diskreditavo LNOBT autoritetą.
Nustatyti G. Kėvišo padaryti šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas darbdavei KM ieškovą atleisti iš darbo. Teismas vertina, kad KM pagrįstai teigė, jog ieškovas visus veiksmus atliko sąmoningai, sistemingai, tęstinį laikotarpį, planuotai, ignoravo privalomas įstatymų nuostatas, prisidengdamas darbinių funkcijų vykdymu veikė savo interesais.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nepakankama atliekamo darbo kontrolė, nereagavimas į daromus darbo drausmės pažeidimus ar nepakankamai griežtas jų vertinimas gali sąlygoti neatsakingą požiūrį į darbą ir aplaidų pareigų atlikimą, galintį sukelti sunkias pasekmes.
Pagrindo neturtinės žalos priteisimui teismas nenustatė.
teismai.lt
