Nuolatinis Rusijos okupuotų teritorijų pripažinimas vis dar „nediskutuotinas“, pabrėžė Vokietijos kancleris.
Atrodo, kad vėjai keičiasi artėjant istoriniam D. Trumpo ir V. Putino viršūnių susitikimui Aliaskoje, kuris vyks šį penktadienį, rugpjūčio 15 d., nes Kyjivas ir Europos lyderiai desperatiškai stengiasi i užkirsti kelią tam, kad dėl Ukrainos ateities būtų sprendžiama be jos dalyvavimo.
Nors prezidentas V. Zelenskis ne kartą pabrėžė, jog Ukrainos konstitucija draudžia teritorines nuolaidas, vis labiau akivaizdu, kad paliaubos vargiai įmanomos be bent laikino jau okupuotų teritorijų perleidimo Rusijai.
Vokietijos kancleris F. Merzas trečiadienį Berlyne, stovėdamas šalia V. Zelenskio, pareiškė, kad Kyjivas „pasirengęs derėtis dėl teritorinių klausimų“. Tuo pačiu jis pabrėžė, jog teisinis ir tarptautinis okupuotų teritorijų pripažinimas Rusijos dalimi „nėra diskutuotinas“ – turi būti laikomasi principo, kad sienos negali būti keičiamos jėga.
Šis pareiškimas nuskambėjo po D. Trumpo pasiūlymo Ukrainai ir Rusijai apsvarstyti galimą apsikeitimą okupuotomis teritorijomis, sukėlusio nuogąstavimus, kad Vašingtonas gali siekti taikos sprendimo prieš Ukrainos valią.
V. Zelenskis kol kas vengia atskleisti, ką tiksliai reiškia „teritorinės“ derybos. Jis negali viešai pripažinti, kad svarsto galimybę perleisti teritorijas, tačiau gali neturėti kito kelio užbaigti konfliktą. Panašiai ir daugelis Europos lyderių nenori pripažinti, jog Kyjivas faktiškai pralaimi karą, kaip neseniai pareiškė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, ragindamas Europą derėtis atsižvelgiant į realią padėtį.
Pastarosiomis savaitėmis pagrindiniai Europos ir ES lyderiai pabrėžia, kad JAV ir Rusijos derybose neturėtų būti sprendžiama dėl Ukrainos ateities, ypač dėl teritorinių nuolaidų, be Kyjivo dalyvavimo. Pasak Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, D. Trumpas pažadėjo, kad „ant stalo nėra jokių apsikeitimo teritorijomis schemų“.
Vis dėlto Europa tikisi, kad Aliaskos viršūnių susitikimas atvers kelią proveržiui. „Yra vilties dėl taikos Ukrainoje“, – trečiadienį sakė F. Merzas.
Europos valstybės ir NATO vadovybė dabar kalba apie bendras transatlantines pastangas užbaigti karą, remdamosis D. Trumpo, kuris pastaraisiais metais vienintelis buvo pasirengęs diplomatiškai bendrauti su Rusija, įtaka. F. Merzo teigimu, jei Aliaskoje nebus pažangos iš Rusijos pusės, reikia svarstyti „spaudimo didinimą“. NATO vadovas Markas Rutte pridūrė, kad „kamuolys dabar yra Putino aikštėje“.
Tamás Orbán – Briuselyje gyvenantis „europeanconservative.com“ politikos žurnalistas, gimęs Transilvanijoje, studijavęs istoriją ir tarptautinius santykius Kolozsvare, dirbęs keliuose politinių tyrimų institutuose Budapešte.
europeanconservative.com
