Švedijos vyriausybė šiuo metu rengia teisės aktų pasiūlymus, kuriais bus sugriežtintos savivaldybių organizuojamų švedų kalbos studijų suaugusiems imigrantams (SFI) taisyklės. Kiekvienas, pradėjęs SFI studijas nuo 2026 m. sausio mėn., turės trejus metus studijoms užbaigti. Pratęsimas gali būti suteiktas, tačiau tik ypatingais atvejais. Tikslas – padidinti studijų pralaidumą, sumažinti mokesčių mokėtojų pinigų švaistymą ir daryti spaudimą asmenims mokytis kalbos.
Švietimo ministrė Lota Edhol (Lotta Edholm) (Liberalų partija) mano, kad švedų kalbos mokėjimas yra labai svarbus norint gauti darbą.
Vyriausybės parengtame įstatymo projekte siūloma, kad kiekvienas asmuo turėtų teisę į šias studijas trejus metus nuo pirmosios priėmimo datos. Gali būti suteikiami pratęsimai po šešis mėnesius, bet ne daugiau kaip trejiems papildomiems metams, ir tam reikalingos svarios priežastys. Kiekvienas, persikeliantis iš vienos savivaldybės į kitą, turės su savimi pasiimti asmeninį studijų planą, kuris neleis besimokantiems šokinėti tarp kursų be pažangos. Savivaldybės taip pat privalės parengti SFI veiklos veiksmų planus.
Pasiūlymą remia Švedijos demokratai
Be vyriausybės, pasiūlymą taip pat palaiko Švedijos demokratai. Patrikas Reslau (Patrick Reslow) (Švedijos demokratų partija) pabrėžia aiškių reikalavimų svarbą ir mano, kad negalima dešimt metų likti SFI studijose neišmokstant kalbos.
Tačiau kairioji opozicija yra kritiška. Skėtinė darbuotojų organizacija LO nepritaria trejų metų apribojimui ir pageidauja ketverių metų. Profsąjungų organizacija TCO mano, kad įstatymas prastai parengtas, ir baiminasi, kad gali nukentėti dėstymo kokybė. Švedijos valstybinė užimtumo tarnyba ir Švedijos suaugusiųjų švietimo taryba taip pat reiškia susirūpinimą, ypač dėl specialiųjų poreikių turinčių besimokančiųjų, kuriems gali prireikti daugiau laiko nei leidžiama.
Vis dėlto vyriausybė mano, kad tokiems atvejams taikomos išimtys ir kad terminą galima pratęsti, bet ne atsainiai. Tikslas – užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami efektyviai ir kad kalbos mokymasis vestų prie tikros integracijos, o ne prie užsikonservavimo.
Tai dalis platesnio integracijos politikos perorientavimo, kai lūkesčiams ir reikalavimams tenka svarbesnis vaidmuo nei anksčiau.
Kas ne taip? Lietuviškame variante raidę pamiršo?
Jei tik tai, tai teksto Autorius nustebino – šios taisyklės nesilaiko net aukšt. mokslo diplomus turintys.
Taisyklė paprasta: masiniam skaitytojui skirtuose tekstuose svetimvardžiai rašomi pagal mūsų Valstybinės kalbos taisykles (t.y., mūsų kalbos raidėmis užrašome girdimą svetimvardžio skambesį).
Tekstuose, skirtuose įv. sričių specialistams, teisinės paskirties tekstuose ir pan., svetimvardžio užrašas valstybine kalba papildomas originaliu jo užrašu (skliaustuose). Tai skirta ir tiems, kas ieškos tos pavardės užsienyje, užsienio literatūroje (pvz., jo moksl. ar kt.darbų, ar kas apie jį parašyta; įstaigos darbuotojų sąrašuose) Taip pat, jei norės paskambinti jam (juk reikia ne tik rasti atitinkamuose sąrašuose pavardę, bet ir taisyklingai ją ištarti!). Interpolui irgi originalo reikia.
Jei ne taip supratau trumpą Tamstos pastabą – labai atsiprašau.
nesimokykime ruskai patys ir nemokinkime rusų lietuviškai
„Švietimo ministrė Lota Edhol (Lotta Edholm)“
Vaikai, protinis atsilikimas progresuoja.