Asta Katutė
Du skirtingi epizodai, demonstruojantys ES šalių siekius balansuoti tarp galimybės išlaikyti teisę savarankiškai spręsti kylančius aktualius klausimus ir aklo paklusimo tarptautinėms institucijoms bei teisės aktams.
Žmogaus teisių konvencija ir migracija: dabartinė teisinė situacija dėl ES migracijos srautų suvaldymo nėra veiksminga. Devynios ES valstybės (tame tarpe ir Lietuva) ragina peržiūrėti Europos žmogaus teisių konvencijos interpretavimą, siekdamos didesnio lankstumo nacionaliniu lygmeniu priimant sprendimus dėl migracijos, t. y. dėl lengvesnio nusikaltusių migrantų deportavimo ir sienų apsaugos nuo nedraugiškų valstybių taikomų hibridinių atakų su migrantais panaudojimo.
Pandemijos konvencija: Pasaulio sveikatos asamblėjoje, bendru sutarimu buvo patvirtinta Pandemijos konvencija – tarptautinis dokumentas, kuriuo siekiama sukurti bendrą reagavimo į būsimus pandeminius protrūkius sistemą. Jei sprendimai dėl vakcinų, testų ar apsaugos priemonių bus perkelti PSO pavaldžioms struktūroms, Lietuva, kaip ir kitos šalys, rizikuoja prarasti galimybę operatyviai ir savarankiškai reaguoti į krizes. „Atsiranda priklausomybė nuo tarptautinės institucijos, kuri nėra tiesiogiai atskaitinga mūsų piliečiams“, – pastebi problemą viešinantis Ramūnas Aušrotas. Tiesa, konvencija automatiškai neįsigalioja. Ratifikavimui Seime ją turi teikti Prezidentas arba Užsienio reikalų ministras.
Akivaizdu, kad vieningos ES konvencijos + Teismų sprendimai negali atliepti skirtingų šalių poreikio užtikrinti savo sienų ir vidaus apsaugą. Tikėtina, kad ir Pandemijos konvencija ilgainiui pradės varžyti valstybes arba vers jas elgtis ne pagal savus interesus.
Šalys privalo išlaikyti daugiau sprendimų laisvės, o tarptautinės institucijos negali paveržti suverenių valstybių teisės priimti efektyvius sprendimus savo žmonių labui.
Astos Katutės straipsnelyje daromos „įžvalgos” apie suverenitetą – ” ES šalių SIEKIAI BALANSUOTI TARP GALIMYBĖS IŠLAIKYTI TEISĘ savarankiškai spręsti kylančius aktualius klausimus… ; SIEKIMAI DIDESNIO LANKSTUMO NACIONALINIU LYGMENIU priimant sprendimus dėl migracijos…; Šalys privalo išlaikyti daugiau sprendimų laisvės..-, rodo, kad Katutė pasakoja apie tai, apie ką neturi „žalio” supratimo.. Valstybės suverenitetas yra ne „balansavimai tarp galimybių išlaikyti teisę savarankiškai spręsti kylančius klauismus, siekimai didesnio lankstumo…”, o „nesidairant”, pagal savo konstitucijas, įstatymus…. priimami suvereniai valstybei reikalingi sprendimai bet kokiais atvejais…
Neatsistebi 30 metų „nepriklausomybėje” gyvenančių, „vakarietiškai civilizuojamų intelektualinių” čiabuvių „politiniais sumanumais” kabinant vieni kitiems „ant ausų suvereniteto makaronus”…
Visų tų neaiškių „tarptautinių“ organizacijų tikslas yra silpninti valstybių suverenitetą. Visa kita yra tik priemonės.
PSO negerai, o štai kada tokioje Lietuvoje politikai (politikai, ne gydytojai) vis dar tebekovoja kaip teisingai reikėjo Lietuvoje organizuoti žmonių gyvenimą ir elgesį pandemijos atveju – tai čia jau gerai? . Migracija tikrai kažkiek panaši į viruso plitimą , tačiau kovoti su tikrais virusais vis tik medikų privilegija.