
Nuo spalio 1 d. Kauno Prano Mažylio gimdymo namai uždaro savo duris. Šis, iš pirmo žvilgsnio Lietuvoje jau nieko nestebinantis sprendimas – daug gydymo įstaigų uždaroma, perrengiama, prijungiama prie stambesnių kompleksų – vis tik yra dar vienas didžiulės bėdos požymis, keliantis skausmingus klausimus apie šalies demografinę ateitį.
Ir ne tik. Gimdymo namų uždarymas taip pat simbolizuoja istorinės gijos nutraukimą bei smūgį Kauno tapatybei.
Gimdymo namų istorija
1936 m. iškilusiame pastate veikė privati moterų ligoninė, kurios įkūrėjas buvo medicinos profesorius, akušeris-ginekologas Pranas Mažylis. Žymus profesorius parašė apie 100 mokslinių darbų patologinės akušerijos ir ginekologijos klausimais, taip pat žinomos literatūros apie vėžio profilaktiką ir paruošė daugybę puikių žinovų.
Tuo metu gimdymo sąlygos Lietuvoje buvo labai prastos: didžioji dauguma moterų gimdydavo namuose, padedant ne visada medicininį išsilavinimą turinčioms pribuvėjoms.
Todėl P. Mažylis išskyrė 10 nemokamų lovų nepasiturinčioms moterims ir be atlygio priiminėdavo neturtingas gimdyves. Profesorius darė viską, kad sumažintų gimdyvių ir naujagimių mirtingumą. P. Mažylio dėka pagerėjo gimdymo kokybė Lietuvoje.
1940 m. ligoninė buvo nacionalizuota, akušerinė pagalba pradėta teikti visoms moterims, o ligoninės vadovės pareigas pradėjo eiti gydytoja akušerė-ginekologė Emilija Bliūdžiūtė. 1989 m. įstaigai suteiktas prof. P. Mažylio vardas.
Kūdikių verksmas nutilo
Pagal oficialias žinias, P. Mažylio gimdymo namai užsidaro dėl mažėjančio gimdymų skaičiaus ir siekiant optimizuoti paslaugų teikimą.
Didžioji dalis personalo perėjo dirbti į LSMU Kauno ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyrių, esantį Josvainių g. 2. Jau nuo rugsėjo 22 d. gimdymai istorinėje ligoninėje nebepriimami.
Demografinės katastrofos ženklas
Šis įvykis nėra tik sveikatos priežiūros paslaugų perrengimas – tai gilesnė žinutė apie šalies demografinę padėtį. Čia gimė mano mama, aš pats ir mano vaikai.
Bet graudu ne vien dėl asmeninių jausmų. Gimdymo namų uždarymą matau kaip mūsų nykstančios tautos tragedijos simbolį.
Negana to, praradęs savo pirminę funkciją, pastatas nugramzdina į nebūtį dalį Kauno savasties. Pastaruoju metu tai jau antras stiprus praradimas istorinio paveldo srityje po Raudonojo Kryžiaus ligoninės uždarymo.






Suknistas ir užknistas, autoriau…
Kodėl nei vieno žodelio apie Overtono langą?
Rupūže, girdi…