Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuriai vadovauja ministrė Popovienė inicijavo Vyriausybės nutarimą:
„4. Nustatyti, kad užsieniečiams, kuriems yra suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, įdarbinti ir (ar) dirbti savarankiškai valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos.“
Be abejo, Palucko vyriausybė su malonumu priėmė šį nutarimą. Taigi, mieli lietuviai, atėję, pavyzdžiui, Vilniuje į kavinę ir lietuviškai paprašę puodelį kavos, nenustebkite, kad barmenė atsakys jums rusiškai, angliškai, kinų kalba ar panašiai: nesuprantu ko jūs norite, kalbėkite žmonių kalba.
Dar visai neseniai rusų sovietinės okupacijos metais lietuvis savo žemėje į klausimą lietuviškai, atsakymą galėjo išgirsti rusiškai: govori po ruski, fašist, ja neponimaju tvojevo sabačevo jazyka (kalbėk rusiškai, fašiste, aš nesuprantu tavo šunų kalbos).
Dabar jau ir nepriklausomoje Lietuvoje situacija vėl prastėja. Žygis prieš lietuviškumą tęsiamas. Neseniai kita ministrė – Krašto apsaugos Šakalienė, lankydamasi Filipinuose, iškėlė idėją prisikviesti filipiniečių į Lietuvą.
Nei Šakalienei, nei Popovienei, nei Paluckui bei daugeliui kitų politikų visiškai nerūpi mūsų vertybės.
Lietuvių tauta ir valstybė nepasižymi dideliu dydžiu, naudingomis žemės iškasenomis. Taigi, praradę tautiškumą ir orumą, mes neturėsime nieko.
Būtina įsisąmoninti, kad lietuvių kalba ne tik yra vertybė, bet tai yra valstybės, kaip mūsų tautos, egzistavimo pagrindas.
Lietuvių kalba – tai lietuvių tautos genetinis kodas. Pakeisk kalbą – pakeisi kultūrą ir žmogaus mąstymo būdą. Susilpninus lietuvių kalbą, bus po truputį išplaunama lietuvio dvasinė ir kultūrinė tapatybė.
Nelikus lietuvio, neliks ir Lietuvos arba, kitaip sakant, lietuvis taps nebe lietuviu.
Popo-viene galbūt galėtų būti tik sporto ministrė.
Internaciukams per daug lietuvių Lietuvoje.
Na , socdemai prigimti proletariniai internacionalistai, jiems kitaip ir negalima, bet štai Konservatoriai su savo migracine politika neįtikėtinai nutolo nuo Sąjūdžio tikslų. Manytume kad po pralaimėtų 1992 metų Seimo rinkimų sąjūdininkai taip ir nebeatsigavo, prarado pasitikėjimo ryšį su tauta, tikriau jos dauguma, per 50 metų sukomunistėjusia labiau už pačius cinikus karjeristus komunistus. O dauguma prie demokratijos, kaip žinome, laimi rinkimus. Konservatoriai pasirinko iš bėdos liberalizmą, visų pirma ekonomikoje, tikėdamiesi kad praturtėjęs lietuvis pagaliau užmirš kad „prie ruso jam buvo geriau”. Gal tuomet ir lietuviu pasijus? Tarp migrantų? Gal.