Signatarą Z.Vaišvilą sulaikė policija

Danas Nagelė

Ketvirtadienį ryte policija sulaikė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarą Zigmą Vaišvilą. Tiesa, po apklausos politikas paleistas, tačiau jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Ketvirtadienį signatarą Z.Vaišvilą, apie 9.30 val. išėjusį iš namų patikrinti pašto dėžutės, sulaikė prie namų budėję policininkai. Su šlepetėmis ir treningais, leidus pasiimti telefoną, dėl visa ko ir du sumuštinius, taip pat leidus užrakinti namų duris, signataras buvo nuvežtas į policiją apklausai. Prieš nuvežant jį į apklausą, Z.Vaišvila buvo supažindintas su prokurorės nutarimu jį atvesdinti. Politiką apklausė Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos II skyriaus vyr. tyrėja Janina Grinevič.

„Tyrėja be mano advokato pradėjo mano, kaip įtariamojo, apklausą. Man paklausus tyrėjos, kokiu dokumentu buvau pripažintas įtariamuoju ir paprašius jį pateikti, J.Grinevič nieko nepaaiškino ir jokio dokumento dėl įtarimų pareiškimo nepateikė. Aš visuose dokumentuose įrašiau, kad tyrėja nepateikia jokio dokumento dėl įtarimų pareiškimo ir nepaaiškina, kodėl. Pažeisdama Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus turėti advokatą ir prieš tai pranešti apie įtarimų pareiškimą, tyrėja atlikinėjo su manimi procesinius veiksmus. Aš net nespėjau su savimi pasiimti akinių ir asmens dokumento. Tyrėja ir tai ignoravo“, – „Vakaro žinioms“ dėstė Z.Vaišvila.

Paklaustas, iš kur žino, kad jam pareikšti įtarimai, jei jis tokio dokumento nematė, signataras paaiškino, kad kitame dokumente prie jo pavardės įrašytas statusas – įtariamasis, o tyrėja pasakė, kad jis, kaip įtariamasis, turi teisę turėti advokatą.

„Galop vyr. tyrėja paskelbė jos priimtą man skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą nepasišalinti iš gyvenamosios vietos. Pažeidus šį pasižadėjimą, pagrasinta griežtesne kardomąja priemone.

Apie 12.30 val. mane policija parvežė namo. Sprendžiant iš J.Grinevič priimto nutarimo skirti kardomąją priemonę turinio, aš, kaip UAB „FF Lizingas“ direktorius, priešinęsis šios įmonės bankroto bylos iškėlimui, kaltinamas tyčia siekęs bankroto. Tačiau visi žino, kad aš daug metų priešinausi nepagrįstam įmonės bankroto bylos iškėlimui“, – kalbėjo Z.Vaišvila.

UAB „FF Lizingas“ bankrotas teismo buvo pripažintas tyčiniu. Tai įvyko tuo metu, kai 2016 m. birželio 29 d. Z.Vaišvila vos liko gyvas po sunkių sužalojimų ir buvo daug kartų operuotas. Dėl to jis negalėjo gintis teisme.

Signataras sako iš tyrėjos paskirtos kardomosios priemonės taip ir nesupratęs, ką reiškia pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – ar kad negalima išvažiuoti iš Vilniaus, ar ir išeiti iš namų, pavyzdžiui, į parduotuvę.

„Dabar aiškinuosi, ką tai reiškia, kalbu su advokatais. Vieni sako vienaip, kiti – kitaip. Bet sako, kad tokių pažeidimų, kokie buvo per mano apklausą, jie dar neregėję“, – teigė signataras.

Pasak Z.Vaišvilos, jau trečius metus atliekamas tyrimas dėl to, kad jis tariamai neperdavė UAB „FF Lizingas“ bankroto administratoriui UAB „Admivita“ įmonės trumpalaikio (nenaudoto veikloje) turto, kurio vertė – 2,4 mln. eurų. Užpernai signataras jo paties iniciatyva apklaustas specialiuoju liudytoju. Anot politiko, apklausoje paaiškėjo, kad prokurorei įpareigojus UAB „Admivita“ pateikti neperduoto turto sąrašą, bankroto administratorius pripažino, kad dalis šio turto yra ir nekilnojamasis turtas.

„Ir net toks, kuris bankroto administratoriaus ne tik perimtas, bet jau ir parduotas – trys gyvenamosios paskirties sklypai Palangoje po 10 arų, kiekvienas už 1333,33 euro, arba už apie 40 kartų mažesnę nei rinkos kainą“, – priminė Z.Vaišvila, kuris sako manantis, jog įtarimai jam pareikšti būtent dėl šitos istorijos.

Pati J.Grinevič „Vakaro žinioms“ atsisakė teikti bet kokią informaciją, net ir apie Z.Vaišvilos statusą, nes tai esą yra neskelbtini ikiteisminio tyrimo duomenys.