Šiandien, rugpjūčio 18 dieną, sukanka 45 metai nuo Lietuvos laisvės kovų dalyvio, pirmojo kariuomenės savanorio ir Birželio sukilimo organizatoriaus Kazio Škirpos mirties.
Jeigu jau šią vasarą (kiek tas įmanoma) atkreiptas Lietuvos dėmesys į Kazį Škirpą, tai negali būti geresnio laiko ir paminėti jo mirties metines. Sekmadienį sukanka 45 metai nuo Škirpos mirties išeivijoje, Vašingtone. Pulkininkas nesulaukė atkurtos nepriklausomybės, bet nugyveno ilgą, prasmingą, filmo vertą gyvenimą ir paliko mums ne tik drąsos ir valios pavyzdį, bet ir gausius archyvus, raštus bei liudijimus.
Ką mes jam paliekame? Kol kas Vilnius Škirpos daugiau baidosi, negu pagerbia. Tačiau judame teisinga linkme, pradedant nuo pastarosios LGGRTC oficialios išvados apie Škirpos asmenį. Šios išvados fone visi tolesni pagalių kaišiojimai ir prieštaravimai atrodo labai įtartinai, kaip atviras veikimas prieš Lietuvos laisvės kovų atmintį.
Kol valstybė ir ją valdantys konservatoriai trypčioja ir krūpčioja prieš jiems diktuojančią sovietinių jėgos struktūrų darbuotoją Fainą Kukliansky, laisvi Lietuvos piliečiai gali pagerbti savo didvyrių atminimą pasirinktu laiku ir forma. Todėl šį sekmadienį 10.30 val. šv. Ignoto bažnyčioje už Škirpą aukojamos šventos Mišios, o 12.00 val. sudaužytos atminimo lentos vietoje, Vilniuje, Vasario 16-osios g. 1, bus skaitomos žiniasklaidos labai jau nutylimos LGGRTC išvados ir kitų dokumentų ištraukos apie šį asmenį. Visi laisvi prisijungti tuo metu ar pagerbti savo pasirinktu laiku ir forma.
Iki susitikimo!
Parengta pagal Nacionalinio susivienijimo ir Vytauto Sinicos tekstus.
Dėkui, kad paskelbiate plačiau šią informaciją.
Pagarba