Seime ginčas dėl referendumo šeimos sampratos klausimu: profesorė T. Birmontienė, regis, supainiojo šeimos teisinius santykius su jų atsiradimo pagrindais

Jonas Kazlauskas

2026 m. lapkričio 18 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vykę klausymai dėl patariamojo referendumo šeimos sampratos klausimu išryškino esminį teisinį nesusikalbėjimą: teigiam, kad referendume siūloma Konstitucijos pataisa panaikins dalies Lietuvos gyventojų šeimos statusą.

Klausymuose dalyvavusi Mykolo Romerio universiteto profesorė, buvusi Konstitucinio Teismo teisėja Toma Birmontienė griežtai kritikavo referendumo iniciatorių siūlymą.

Jos teigimu, siūloma Konstitucijos pataisa susiaurintų šeimos sampratą ir galėtų lemti, kad šeima nebebūtų laikomi ne tik santuokos nesudarę asmenys, bet ir seneliai su anūkais, kartu gyvenantys broliai ir seserys ir kt.

„Pačios nuostatos, kurios yra siūlomos, jos pačios savaime yra ydingos“, – pareiškė profesorė.




Tokie teiginiai jau plačiai įsitvirtino televizijos laidose ir žiniasklaidos portaluose, kur visuomenei nuolat kartojama, esą priėmus siūlomą Konstitucijos pataisą vieniši tėvai su vaikais, seneliai su anūkais ar kiti artimais giminystės ryšiais susiję asmenys nebes laikomi šeima. Taigi, užuot visuomenei paaiškinus siūlomos pataisos turinį ir galimas teisines pasekmes, kategoriškais teiginiais sudaromas įspūdis, neva referendumo iniciatoriai siekia panaikinti net tėvų, vaikų ir senelių šeiminius ryšius.

Todėl Seimo komiteto klausymuose profesorei T. Birmontienei buvo užduotas principinis klausimas: ar profesorė nepainioja dviejų iš esmės skirtingų teisinių dalykų – jau egzistuojančių šeimos teisinių santykių ir šių santykių atsiradimo pagrindų? Juk siūloma Konstitucijos pataisa kalbama apie šeimos teisinių santykių kilmę, o ne apie jau egzistuojančių giminystės ryšių panaikinimą.

Ar senelis ir anūkas tikrai nustotų būti šeima?

Referendumo iniciatoriai siūlo piliečių atsiklausti:

„Ar pritariate, kad Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės?“

Būtent šios formuluotės aiškinimas tapo ginčo objektu.

Posėdyje buvo iškeltas klausimas, ar viešose diskusijose visuomenė nėra klaidinama, kai šeimos teisinių santykių atsiradimo pagrindų apibrėžimas pateikiamas taip, tarsi būtų siūloma panaikinti jau egzistuojančius šeimos ir giminystės ryšius.

Todėl profesorei T. Birmontienei buvo užduotas klausimas: ar profesorė nepainioja dviejų skirtingų teisinių dalykų – jau egzistuojančių šeimos teisinių santykių ir jų sukūrimo pagrindų? Kodėl viešose diskusijose apie šeimos teisinius santykius nutylima esminė sąvoka – šių santykių „kūrimas“?

Juk šeimos teisinių santykių atsiradimo pagrindų apibrėžimas savaime nereiškia jau egzistuojančių šeimos ar giminystės ryšių panaikinimo.

Kas tai – teisinė kazuistika, esminio skirtumo tarp šeimos teisinių santykių ir jų kūrimo pagrindų nesupratimas, o gal sąmoningas visuomenės klaidinimas?

Juk niekas nesiūlo panaikinti senelio ir anūko giminystės, nutraukti motinos ir vaiko santykių ar atimti iš vienišo tėvo tėvystės teisių.

Iš teisės profesorės, buvusios Konstitucinio Teismo teisėjos, pagrįstai laukiama ne dviprasmiškų interpretacijų, o tikslaus ir aiškaus teisinio paaiškinimo, padedančio visuomenei suprasti tikrąjį siūlomos Konstitucijos pataisos turinį, nes teisiniai motinystės ir tėvystės santykiai atsiranda nepriklausomai nuo to, ar vaiko tėvai sudarę santuoką. Savo ruožtu santuoka yra savarankiškas šeimos teisinių santykių sukūrimo pagrindas.

Kyla ir kitas klausimas: jeigu senelio ir anūko giminystės ryšys kyla iš kelių kartų motinystės bei tėvystės santykių, kodėl teigiama, kad šie ryšiai savaime netektų teisinės reikšmės?

Todėl teiginiai, kad vieniša motina su vaiku, arba vienišas tėvas su vaiku, staiga nebebūtų laikomi šeima, atrodo ciniškai ir suprantama, atgrasantys.

Gal būtent to ir siekai referendumo oponentai?

Kodėl diskusijoje svarbus žodis „kūrimas“?

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat vartoja šeimos santykių kūrimo sąvoką. Jis yra pripažinęs, kad santuoka – vienas iš šeimos santykių kūrimo pagrindų, tačiau kartu konstatavęs, jog Konstitucija saugo ir kitais pagrindais susiformavusias šeimas.

Todėl referendumo šalininkų keliamas klausimas yra suprantamas: ar nustatant šeimos teisinių santykių kilmę tikrai būtų paneigiami visi kiti šeimos narius siejantys ryšiai? Ar visuomenei pateikiamas tikrasis ginčo turinys?

Šiuo atveju iš profesorės, juolab buvusios Konstitucinio Teismo teisėjos, pagrįstai buvo galima tikėtis ne vien gąsdinimo, bet ir konkretaus teisinio paaiškinimo.

Kokiu būdu siūloma nuostata paveiktų senelių ir anūkų teises? Kurios jų teisės būtų apribotos? Ar kalbama apie giminystės teisinius padarinius, ar apie konstitucinį šeimos statusą? Kaip būtų vertinamos šeimos, kuriose vaiką augina vienas iš tėvų?

Šie klausimai svarbūs todėl, kad visuomenei nepakanka pasakyti, jog vieni ar kiti žmonės „nebebus šeima“. Būtina paaiškinti, kokios konkrečios teisinės pasekmės iš to kiltų ir kodėl.

Ne mažiau svarbu suprasti, kad dabar svarstomas referendumas būtų patariamasis. Net jeigu piliečiai jam pritartų, vien tokio referendumo rezultatas Konstitucijos automatiškai nepakeistų.

Lapkričio 18 d. paaiškėjo ir tai, kad referendumo kartu su 2027 metų savivaldos rinkimais surengti nebepavyks. Jo iniciatoriai ketina siekti, kad visuomenės būtų atsiklausta per 2028 metų Seimo rinkimus.

Tačiau esminis klausimas nedingo. Ar diskutuojame apie šeimos teisinių santykių atsiradimo pagrindus, ar apie jau egzistuojančių šeimų konstitucinės apsaugos apimtį?

Kol šios dvi problemos viešose diskusijose nebus aiškiai atskirtos, visuomenei bus sunku suprasti tikrąsias siūlomos Konstitucijos pataisos pasekmes.

O akademinės bendruomenės pareiga – ne gąsdinti visuomenę tariamomis grėsmėmis, bet tiksliai, suprantamai ir teisiškai pagrįstai paaiškinti esminį skirtumą tarp jau egzistuojančių šeimos teisinių santykių ir jų sukūrimo pagrindų.

Būtent tokio aiškumo visuomenė turi teisę tikėtis iš teisės mokslininkų, ypač kai sprendžiamas konstitucinės reikšmės klausimas.

1 KOMENTARAS

Parašykite komentarą :

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Prof. Jonas Grigas. Iliuzijos ir laisvė

Iliuzija yra pojūčių iškraipymas, atskleidžiantis, kaip protas interpretuoja jausmus. Viena didžiausių iliuzijų yra ta, kad privalome visą gyvenimą...

Nepriklausomybės žygis Lenkijoje: Norint išsaugoti nepriklausomybę, už ją reikia kovoti kasdien

Be nepriklausomybės lenkai negalėtų savarankiškai spręsti savo likimo, o visa politika ir rinkimai taptų tik politiniu teatru. Šiandien...

Jonas Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?

Lapkričio 16 d. LRT paskelbtame komentare „Pasakojimas apie du referendumus“ Gražina Bielousova mėgina įteigti, kad pastangos išsaugoti tradicinę...

Iranas grasina dviem JAV karinio jūrų laivyno karininkams: „Mes jus surasime“

Užsienio politikos ekspertas Behnamas Ben Taleblu įspėja, kad Irano grasinimai JAV eskadrinio minininko „USS Spruance“ karininkams turėtų sukelti...