Asmeniškai man būtų gėda neišmanant kažkokios tai srities imituoti kompetenciją.
Deja iki 2024 panašu, kad turėsime itin silpno profesionalumo vyriausybę ir ministrus. Aš stebiuosi kaip mokslų daktare, docente tapo Šiugždinienė, kuri nuolatos bėdavojo, jog sportas yra silpniausia grandis, tai prikišo tvirtinant vyriausybę ir prezidentas.
Kas trukdo tobulintis, kviesti sėsti pasitarimams ekspertus, visuomenininkus, pagaliau eilinis žmogus daugelyje aspektų pranašesnis už biurokratus.
Deja Šimonytės, Armonaitės, Čmielytės triumviratas spindi savo išdidumu, arogancija, išminčių statuso įsivaizdavimu.
Neseniai mokslo kolegos turėjo turiningą išvyką po Smalininkus, aplankėme muitinę, geležinkelio stotį, vandens lygio matavimo įrengimus.
Ir kas mane šokiravo, kad visus vežiojusio mokyklinio autobusiuko užrašas- ŠVIETIMO, MOKSLO MINISTERIJA.
Sportas pasirodo nei prie ko. Čia tas pats, kaip zooinžinieriui liepk parašyti monografiją tautosakos tema.
Štai iš kur vaikų fizinio aktyvumo nebuvimas, išnyko tinklinio, rankinio, regbio užsiėmimai, o ir krepšinio metodika yra siauro suvokimo ir perteikimo.
Vokietijoje vaikai su tėvais skaito ir nagrinėja enciklopedijas ir penktokas gali netik papasakoti apie Johaną Gutenbergą, bet ir pasakyti kelintame puslapyje apie jį rašoma. Kinijoje devyniolikmetis tampa mokslų daktaru.
Lietuvoje praeini tokias stacijas, kol tampi bent kandidatu, aišku priklausant tinkamai partijai, ideologijai procesai pagreitinami eksternu.
Žengiant tokiu keliu užauginsime pilkų robotų kartą.
Autorius yra mokslo darbuotojas
Puikiai ir teisingai mąstote. Ačiū, gerbiamas Ruslanai. Kalbėkite, aiškinkite, nesustokite, gal nors kelių smegenys sujudės, kitaip Lietuvos vaikai ir jaunimas tapnos kitų šalių pačiam gale.