Admirolas Pierre’as Vandier teigia, kad NATO reikia pigesnių, masiškai gaminamų gynybos priemonių, kurios papildytų pažangias perėmimo sistemas, tokias kaip „Patriot“.
Praėjus kelioms dienoms po to, kai NATO sąjungininkės įsipareigojo skirti dešimtis milijardų dolerių naujoms oro ir raketinės gynybos sistemoms, NATO sąjungininkų pajėgų transformacijos vyriausiasis vadas perspėjo, kad Vakarai turi iš esmės pertvarkyti savo ginklų gamybą ir pramoninę bazę. Tik taip būtų galima atremti tokio masto atakas, kokios dabar vykdomos Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose.
„Šiandien matematinė persvara nėra Vakarų pusėje“, – išskirtiniame interviu po liepos pradžioje Ankaroje, Turkijoje, vykusio NATO viršūnių susitikimo sakė admirolas Pierre’as Vandier, NATO sąjungininkų pajėgų transformacijos vyriausiasis vadas.
Viršūnių susitikime NATO valstybės įsipareigojo įsigyti 900 „Patriot“ raketų ir per penkerius metus investuoti daugiau kaip 40 mlrd. dolerių į kovos su bepiločiais orlaiviais pajėgumus.
Tačiau P. Vandier teigė, kad vien didesnis dabar naudojamų Vakarų ginklų sistemų įsigijimas pagrindinės problemos neišspręs.
Naktinės Rusijos atakos prieš Ukrainą atskleidė, kad dabartinis oro gynybos modelis yra pritaikytas gerokai mažesniam vienu metu atakuojančių taikinių skaičiui. JAV ir Irano konfliktas dar labiau padidino pažangių perėmimo raketų, reikalingų balistinėms raketoms sunaikinti, paklausą. Tarp tokių sistemų yra „Patriot“ ir THAAD – didelio aukščio zoninės gynybos sistema. Šių sistemų raketų atsargų greitai papildyti neįmanoma.
„Nėra jokios galimybės per metus pagaminti 50 tūkst. „Patriot“ raketų, – sakė P. Vandier. – Neturime tam reikalingos tiekimo grandinės, be to, dėl šių ginklų kainos to daryti net nebūtų racionalu.“
Pasak admirolo, NATO reikalinga daugiasluoksnė gynybos sistema. Pigesni ginklai turėtų būti masiškai gaminami ir naudojami bepiločių orlaivių bangoms atremti, o pažangios perėmimo raketos būtų paliekamos kovai su balistinėmis raketomis ir kitomis sudėtingiausiomis grėsmėmis.
Dvi svarbiausios amerikietiškos ginklų sistemos, kurias NATO nori įsigyti
„Reikia turėti nebrangių, lengvai pakeičiamų ir masiškai gaminamų ginklų, kuriais būtų galima naikinti didelėmis bangomis atskrendančius pigius priešo ginklus, – sakė P. Vandier. – Tačiau kartu reikia ir išskirtinai pažangių bei sudėtingų sistemų, galinčių sunaikinti pavojingiausius taikinius, pavyzdžiui, balistines raketas.“
Per viršūnių susitikimą D. Trumpas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos suteiks Ukrainai licenciją gaminti „Patriot“ perėmimo raketas. Tai galėtų leisti Kyjivui pasigaminti daugiau ginklų, kurių jam skubiai reikia ginantis nuo Rusijos balistinių raketų.
Tačiau paklaustas, ar šis pranešimas pakeitė jo vertinimą, kad vien „Patriot“ sistemos per artimiausius penkerius metus nepajėgs apsaugoti Europos, P. Vandier nurodė dar gilesnę problemą: Vakarų ginklai buvo sukurti remiantis pramonine baze, kurios šiandien jau nebėra.
Ukrainos mūšio laukas keičia NATO ateitį
„Turi keistis pats ginklų projektavimas, – sakė P. Vandier. – Susidūrėme su padėtimi, kai kai kurias sistemas, siekiant jas gaminti masiškai, teks iš esmės perprojektuoti.“
NATO taip pat mėgina prisitaikyti prie grėsmės, kuri keičiasi realiuoju laiku. Paklaustas apie neseniai Peipaus ežere, tarp Estijos ir Rusijos, surengtas Rusijos kovinio šaudymo pratybas, kurias Estijos gynybos ministras įvertino kaip galimą pasirengimą kovai su ukrainietiško tipo jūriniais bepiločiais aparatais, P. Vandier teigė, kad Rusija parodė gebanti perimti mūšio lauko pamokas ir savo veiksmus keisti kone kiekvieną savaitę.
„Kare neprisitaikęs žūsti, – sakė P. Vandier. – Visos pastangos sutelkiamos į tai, kaip pranokti ir aplenkti priešą. Rusijai tai sekasi ne taip jau blogai.“
„NATO dabar svarbiausia yra prisitaikymo sparta, – pridūrė jis. – Tai ir psichologinė kova.“
Tuo metu Ukrainos gynybos pramonė vis dažniau diktuoja tempą stambiesiems Vakarų gamintojams, kurie anksčiau tiekė didžiąją dalį Ukrainos ginklų. Ukrainos bendrovės sugebėjo greitai kurti, diegti ir modifikuoti sistemas, reaguodamos į pokyčius mūšio lauke.
„Labai lanksti ir sparčiai besivystanti Ukrainos pramoninė bazė dabar diktuoja tempą Europos ir visų Vakarų gynybos pramonei“, – sakė P. Vandier.
Tačiau technologinė konkurencija neapsiriboja bepiločiais orlaiviais ir oro gynyba. P. Vandier perspėjo, kad Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties žlugimas Europoje vėl atvėrė platesnes tolimojo nuotolio raketų varžybas. Tiek Rusija, tiek NATO sąjungininkės siekia turėti ginklų, galinčių smogti taikiniams giliai už priešo fronto linijų.
1987 m. pasirašyta sutartis draudė Jungtinėms Valstijoms ir Rusijai turėti nuo žemės paleidžiamų raketų, kurių veikimo nuotolis siekia nuo 500 iki 5 500 kilometrų. Pirmoji D. Trumpo administracija 2019 m. pasitraukė iš šio susitarimo, apkaltinusi Maskvą sutarties pažeidimais. Rusija šiuos kaltinimus neigė.
P. Vandier teigė, kad išnykus ankstesniems apribojimams prasidėjo „visiško strateginio nestabilumo“ laikotarpis. Abi pusės patiria spaudimą kurti naujus pajėgumus, kad išsaugotų atgrasymo pusiausvyrą.
„Pandoros skrynia vėl atidaryta, – sakė P. Vandier, – ir vieną dieną turėsime pamėginti ją užverti.“
