Rusija ir Kinija pasirašė paktą dėl naujos pasaulio tvarkos

Naujoji pasaulio tvarka turėtų būti grindžiama principais, kuriuos Kinija ir ypač Rusija šiandien akivaizdžiai pažeidžia.

Rusija ir Kinija pasirašė deklaraciją, kurioje save pristato kaip konstruktyvias jėgas ir pareiškia siekį kurti naują pasaulio tvarką. Deklaracijos tekstą paskelbė Kremliaus spaudos tarnyba.

Dokumente teigiama, kad pastaraisiais dešimtmečiais pasaulio bendruomenė tapo „įvairesnė ir sudėtingesnė“. Ypač išaugo Azijos, Afrikos, Artimųjų Rytų, Lotynų Amerikos ir Karibų regiono valstybių įtaka.

„Daugelio valstybių bandymai vienoms tvarkyti pasaulio reikalus, primesti savo interesus visam pasauliui ir riboti kitų šalių suverenaus vystymosi galimybes kolonializmo epochos dvasia žlugo“, – teigiama deklaracijoje. Nors akivaizdžiai turimos omenyje JAV, šie žodžiai gali būti taikomi ir pačiai Rusijai.

Kinija ir Rusija taip pat pareiškė manančios, kad pasaulis perėjo į „ilgalaikę policentriškumo būseną“.

„Tuo pat metu situacija pasaulyje tampa vis sudėtingesnė. Stiprėja neigiamos neokolonijinės tendencijos, tokios kaip vienašališkas jėgos naudojimas, hegemonizmas ir blokinė konfrontacija. Nuolat pažeidžiamos visuotinai pripažintos tarptautinės teisės ir tarptautinių santykių normos“, – sakoma dokumente. Nors tai vėl pateikiama kaip užuomina į JAV, šie teiginiai visiškai tinka ir Rusijos veiksmams.

Deklaracijoje Rusija ir Kinija tvirtina pasisakančios už „teisingesnę ir racionalesnę pasaulinio valdymo sistemą“.

Toliau pateikiamas principų sąrašas, kuriuos Maskva ir Pekinas norėtų laikyti naujos pasaulio tvarkos pagrindu, nors patys jų nesilaiko. Tarp jų:

• pagarba visų suverenių valstybių suverenitetui ir teritoriniam vientisumui;
• lygiaverčiai, pagarbūs ir abipusiai naudingi valstybių santykiai;
• pagarba kiekvienos suverenios valstybės teisei pasirinkti savo vystymosi kelią ir modelį;
• vienašališkų sprendimų, hegemonijos ir prievartos nepriimtinumas bet kokia forma;
• dėmesys visų šalių „pagrįstiems saugumo interesams“;
• karinių aljansų plėtros, „hibridinių“ ir įgaliotinių karų nepriimtinumas;
• taikus nesutarimų ir ginčų sprendimas bei „pagrindinių konfliktų priežasčių šalinimas“;
• visų valstybių ir jų asociacijų teisė laisvai pasirinkti užsienio partnerius ir tarptautinio bendradarbiavimo modelius.

„Nė viena valstybė ar valstybių grupė neturėtų kontroliuoti tarptautinių reikalų, spręsti kitų šalių likimo ar monopolizuoti vystymosi galimybių“, – teigiama deklaracijoje.

unian.net