Ekologinis ūkininkavimas – sąmoningas ir labai atsakingas pasirinkimas siekti naudos visuomenei, užtikrinant aplinkos tvarumą. Šis ūkininkavimo būdas sparčiai plinta visuose kontinentuose. Ekologinės žemdirbystės tyrimų instituto (FiBL) ir Tarptautinės ekologinės žemdirbystės judėjimų federacijos (IFOAM) duomenimis, prieš ketvirtį amžiaus ekologiniai plotai pasaulyje siekė 15 mln. hektarų, o 2024 m. jau apie 100 mln. hektarų arba padidėjo net 7 kartus.
Gamtai draugiškas ūkininkavimas teikia naudą daugelyje sričių. Ekologiški produktai yra neabejotinai geras vartotojų pasirinkimas tausojant savo sveikatą. Tokie produktai yra be GMO (nepaveikti genų inžinerijos), užauginti be sintetinių chemikalų, pesticidų. Todėl jų paklausa pasaulyje nuolat auga, o 2024 m. pasiekė rekordines pardavimų aukštumas – 145 mlrd. eurų. Per vienerius metus padidėjo 7 mlrd. eurų!
COVID-19 pandemija paskatino žmones labiau rūpintis savo imuniteto stiprinimu. Ekologiškų, natūralių arba didesnės maistinės vertės produktų vartojimas yra kaip tik yra vienas iš svarbiausių imuniteto stiprinimo veiksnių.
Ekologiški produktai Šveicarijoje, Danijoje ir Austrijoje jau sudaro daugiau kaip dešimtadalį bendros maisto prekių rinkos. Šios šalys pirmauja ir pagal vidutines metines vieno gyventojo išlaidas tokiam maistui – atitinkamai 481, 373 ir 292 eurai. Beje, vidutiniškai pasaulyje vienas gyventojas tam išleidžia tik 18 eurų per metus.
Ekologinis ūkininkavimas teikia didžiulę naudą gamtai. Pirmiausia, tai taršos mažinimas. Ypatingai aktualu dabar, kai chemija įsibrovusi į daugelį mūsų gyvenimo sričių. Itin aktuali ir dirvožemio apsauga. Jį nualinti galima greitai, o atkūrimui reikia daug laiko, lėšų ir kantrybės. Biologinės įvairovės išsaugojimas taip pat yra svarbus faktorius klimato krizės metu.
Ekologiškas ūkininkavimas yra svarbus regioninės plėtros veiksnys. Juk tokia veikla būdinga mažiau derlingose žemėse, vietovėse su gamtinėmis ir kitokiomis kliūtimis. Neatsitiktinai daugiausia ekologinių ūkių yra Trakų, Rokiškio, Švenčionių, Telšių, Biržų ir Ukmergės rajonuose. Šis verslas gali puikiai gyvuoti harmonijoje su kaimo turizmu. Dar svarbu, kad patys tokių produktų augintojai, jų šeimos nariai dirba ir gyvena kur kas sveikesnėje aplinkoje, negu chemizuotų ūkių atstovai.
Augant ekologiškų maisto produktų paklausai pasaulyje, tokie ūkiai gali suteikti svarios naudos ir šalies ekonomikai iš eksporto. Be to, ekologinis ūkininkavimas yra naudingų žinių šaltinis ne tik ūkininkaujantiems įprastai, bet ir apskritai visuomenei.
Gaila, Lietuva nepasinaudojo atsivėrusiomis galimybėmis išvystyti ekologinį ūkininkavimą. Žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo įstaigos (EKOagros) duomenimis, pernai turėjome 3,2 tūkst. pirminę ekologinę gamybą vykdančių sertifikuotų ūkių arba tik 3 proc. bendro šalies ūkininkų skaičiaus. Ekologiški plotai bendrame žemės ūkio naudmenų plote sudaro 8 procentus. Kaimynai estai ir latviai pagal šį rodiklį jau senokai įsitvirtinę pirmame pasaulio valstybių dešimtuke. Estija su 22 proc. užima ketvirtą (po Lichtenšteino, Austrijos ir Urugvajaus), o Latvija (18 proc.) – dešimtą vietą.
Lietuvoje dar gaminami ir „Demeter“ ženklu pažymėti produktai. Tai aukščiausios kokybės maisto produktai, užauginti ir pagaminti pagal biodinaminės žemdirbystės reikalavimus, kurie yra aukštesni už ekologinio ūkininkavimo standartus. Taip ūkininkaujant dirvožemio derlingumas, augalų augimas ir gyvulių priežiūra laikoma tarpusavyje susijusiomis ir viena kitą papildančiomis sritimis. Uždaro ciklo gamybos „Demeter“ sertifikatus kol kas turi tik keliolika ūkių.
Mūsų ekologinio ūkininkavimo stagnacijos priežasčių yra daug. Viena svarbiausių – plėtros strategijos nebuvimas. Keletą metų mūsų šalis apskritai neturėjo tokio ūkininkavimo vystymo programos ar priemonių plano. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą kurį laiką buvo orientuojamasi į solidžios paramos pagal turimą plotą įsisavinimą, o ne į galutinį rezultatą – ekologiškus produktus. Tokiu būdu buvo sukompromituota pati ekologinio ūkininkavimo idėja.
Dar keletą metų buvo klaidinami vartotojai, manipuliuojant Išskirtinės kokybės produktų, kurie nebuvo ekologiški, pavadinimu. Tik po didelių vartotojams atstovaujančių organizacijų pastangų šis pavadinimas buvo pakeistas. Dabar Išskirtinės kokybės produktai vadinami Nacionalinės kokybės produktais.
Daug ką imtis šio garbingo verslo atbaido griežtos, painios ir dažnai besikeičiančios ekologinio ūkininkavimo taisyklės, o kartais ir EKOagros geranoriškumo teikti ūkininkams patarimus ir konsultacijas stoka. Vis dar trūksta nuolatinio dalykiško bendradarbiavimo tarp įvairių valdžios institucijų.
Tiekti tokius produktus vertėtų į darželius, mokyklas, ligonines, krašto apsaugos dalinius… Tereikia daugiau pastangų organizuojant viešuosius pirkimus ir ūkininkų kooperavimosi, kad būtų užtikrinta ekologiškų produktų įvairovė ir mastas. EKOagros suteiktą teisę naudoti viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklą Lietuvoje turi tik keliolika lopšelių-darželių. Iki 7 metų formuojasi pagrindinis vaiko kūno pamatas, todėl tokių iniciatyvų plėtra ženkliai prisidėtų prie vaikų sveikatos stiprinimo ir aplinkai draugiškų vertybių ugdymo. Vietinis, ekologiškas maistas lėtai skinasi kelią ir į mokyklas.
EKOagros užsakymu 2024 m. atliktas šalies gyventojų tyrimas dėl ekologiškų produktų pirkimo atskleidė, kad dauguma vartotojų žino ekologiškų ir biodinaminių produktų ženklinimą, tačiau net du trečdaliai apklaustųjų jų neperka, nes brangu. Ekologišką maistą nuolat renkasi tik mažiau kaip dešimtadalis vartotojų.
Padidinus šių produktų gamybą, perdirbimą vietoje ir eksportą, ne tik atsivertų galimybės produktų kainos mažėjimui, bet būtų patrauklesnis ir Lietuvos įvaizdis. Jau dabar užsieniečius žavi smaragdiniai mūsų kloniai ir kalvos, skaidrūs ežerai, plati miškų žaluma. Juos maloniai nuteikia ir miestų, ypač Vilniaus, parkai ir kiti želdynai.
Galime didžiuotis ir vienu švariausių pasaulyje geriamuoju vandeniu, natūralaus maisto tradicijomis. Tad galėtume drąsiai žengti įvaizdžio „Žalia Lietuva“ link. Žalia spalva simbolizuoja jaunystę, sveikatą, atsinaujinimą, viltį, džiaugsmą ir laisvę. Ši senovės dievų spalva puikuojasi ir mūsų trispalvėje.
Taigi, ar nevertėtų prarastas galimybes paversti viltinga ateitimi?
