Robertas Šarknickas. Turėsime visi pasiruošti dar sunkesniems laikams. Laikysiu špygas, kad nenutiktų tai, ko labiausiai bijom

Dar prisimename, kai Lietuva buvo sužalota, ištremta, išduota ir penkiasdešimt metų gyveno didelio kaimyno okupacijoje, klausė komandų, kaip mums reikia gyventi. Dabar grįžtame prie panašios situacijos. Tačiau tai daro savi „intelegentai“.

Gaila Lietuvos, kuri kaip niekada anksčiau yra supriešinta, nusivylusi ir pikta. Telieka kelti rankas į viršų ir šaukti: „Aš čia, aš – lietuvis, ką tu, išrinktasis lietuvi, su manimi, su mumis darai parlamente?“

Daugiau nei pusę metų Lietuvą valdo dešinieji, turbūt dešinieji, kurie pateko į valdžią dėl nedidelio rinkėjų skaičiaus. Tai likimo sėkmė. Na, laimėjo, tai laimėjo. Paniurnėjome, papykome ant tų, kurie neatėjo balsuoti, ir praėjo nusivylimas, gyvenimas teka toliau. Pasveikinome dešiniuosius ir palinkėjome neužmiršti žmogaus bei darbo Lietuvai.

Pradžia gal ir nieko blogo nežadėjo, tačiau prasidėjus antro mėnesio darbui Seime, vienas po kito pasipylė savanaudiški projektai neatsiklausus tautos, be referendumo. Tai Partnerystės įstatymo stūmimas buldozeriu.

Tauta sukilo nieko nelaukdama, sukėlė seniai matyto dydžio mitingą Vingio parke. Žmonės važiavo autobusais iš visos Lietuvos – jiems nepatiko ne tik partnerystės klausimas, bet, kaip dabar išaiškėjo, ir LGBT reikalavimas leisti homoseksualams įsivaikinti vaikus ir mokyklose moksleivius mokyti LGBT istorijos.

LGBT vadina tai demokratija ir žmogaus teisių užtikrinimu. Jeigu jie vadina tai demokratija, ar jie demokratiškai atsiklausė nuomonės visos Lietuvos rinkėjų, ar jie to nori? Negana to, dar tie nelemti valdančiųjų siekiai atlaisvinti narkotikų ir alkoholio vartojimą ir įtvirtinti teisę gerti nuo šešiolikos metų.

Važiuojam toliau. Skiepai. Taip, pats esu pasiskiepijęs, žinoma, šalutinių poveikių neišvengiau, bet pabaiga sėkminga. Vertimas prievarta skiepyti nepaklusniuosius, net ir tuos, kurie turėjo sunkių ligų, yra alergiški ir panašiai…

Šie žmonės tiesiog žmogiškai išsigando. Paprašė parlamento, ministrų tiesiog išeiti ir pasikalbėti, deja, jie taip nepadarė, kaip tai buvo padarę praėjusios kadencijos valdantieji – „valstiečiai“. Pasikalbėjo ir minia taikiai gražiai išsiskirstė į namus.

Tuo tarpu grįžkime į šių metų rugpjūčio 10 d. Minia savo darbą baigė, tačiau vakarinis įvykis sukrėtė visą Lietuvą. Kas ir kaip ir iš kur atsirado išsišokėlių – tai klausimai, kurie dabar ikiteisminio tyrimo pareigūnų rankose. Tačiau pagrindą šiems dalykams atsirasti savo elgesiu paklojo valdantieji, arogantiškai nesikalbėdami su minia, nes jie – valdžia, o visuomenė – ne lygis. Nors tame lygyje mačiau daug mokytojų, medikų ir kitų sričių darbuotojų, teko man su jais minioje kalbėtis.

Žmonės vėl nusprendė mitinguoti, bet jie ir vėl buvo išvadinti kvailiais, tad imuosi iniciatyvos atsiprašyti jų už tai, kad valdantieji nežino, kaip reikia kalbėtis su Lietuva, kurioje yra daug gyvenančių ne kvailių, kurie moko, gydo mūsų vaikus, mūsų ateitį, gaila, kad tai viskas eina iš išrinktų parlamentarų, kurie šiandien valdo Lietuvą, mūsų gyvenimus su prievartos prieskoniais.

Čia gal ir būtų galima baigti rašyti, užversti kompiuterio ekraną link klavišų, tačiau „geri“ darbai dar prašo stabtelėti. Pasienyje – kone karo stovis, sukelti tarptautiniai konfliktai su Sakartvelu, Kinija sudavė didelį smūgį Lietuvos ekonomikai, tiesa, Europos Sąjunga šiais metais nuostolius kompensuos, o paskui – kaip bus, taip bus.

Taigi, turėsime visi pasiruošti esamiems ir ko gero dar sunkesniems laikams. Ir vis dėlto laikysiu špygas, kad nenutiktų tai, ko labiausiai bijom visi. Linkiu visiems susitelkimo, ypač parlamentui, kuris bijo šnekėtis su Lietuva.