Robertas Grigas. Apie sapnų aiškinimą

Sodėnai, mano mamos tėviškė prie Vilkaviškio, kaip ir dera padoriam kaimui, turėjo savo keistuolį. Senbuviai pasakojo, kad jo pavardė buvo Guoba.

Kaip jau nutinka tokiais atvejais, vargiai beįmanoma nuspręsti, ar jis buvęs už kitus išmintingesnis gyvenimo filosofas, pasirinkęs „durnelio“ raiškos būdą, ar iš tiesų … keistesnis tipažas, ar visko to po truputį…

Tarpukaryje vienas sunkesnių, prakaitą sunkiančių vasaros darbų Suvalkijoje – durpių kasimas. Kasėjai išsirengdavo tiek, kiek to meto drovumo ribos leisdavo, o Guoba ateidavęs dirbti su kailiniais. Į kaimynų pašaipas ir klausimus atsikirsdavo (buvo dar ir truputį šveplas):

– Šuprantate, pro kailiniuš šaulės špinduliai nepraeina, tai iš tikrųjų man daug vėsiau, negu jums!

Bet atėjo lemtingieji 1940 metai ir su jais visų mūsų kaimiškųjų idilijų pabaiga.

Į Sodėnus, kaip ir į kitus kaimus bei miestelius, atvyko kažkoks saulės iš Rytų agitatorius, suvarė sodiečius į mitingą ir pradėjo skiesti, kaip dabar , „nuvertus fašistinę Smetonos diktatūrą“, visi ilgai ir laimingai gyvens kolūkiniame rojuje. Baigęs pakvietė klausti, jei kas nors ko nors dar nesuprato.

Jau buvo prasidėję suėmimai, praktiškiems suvalkiečiams viskas daugmaž buvo aišku, tad klausytojų masė niūriai tylėjo.

Čia pakilo senis Guoba ir pranešė, kad nori užduoti klausimą. Atsiųstasis oratorius pagyvėjo, suteikė senukui žodį, ir tas savo neskubia švepla kalbėsena mitingui pasakė:

– Šapnavau tokį šapną: Štalinas šu Molotovu baliavoja, o ašilas medį graužia. Kažin, ką tai galėtų reikšti?

Kaimo atmintis neišsaugojo to, kaip siužetas vystėsi toliau. Turbūt geranoriški kaimynai pasistengė sovietų politrukus įtikinti, kad čia toks vietinis kvailelis, neverta imti į galvą jo beprasmių kalbų. Ir taip išsuko kaimo filosofą nuo painių klausimų specialistų kokiame nors NKVD tardymo rūsyje.

O Guobos sapno reikšmė labai greitai buvo paaiškinta tiek Lietuvai, tiek ir gerokai platesniam pasauliui.

Nuotrauka – autoriaus.