Rimas Armaitis. Dronų ataka prieš Lenkiją parodė visišką NATO nepasirengimą kariniam susidūrimui su Rusija

Rusijos bepiločių ataka prieš Lenkiją rugsėjo 10-ąją išryškino NATO silpnybes: menką oro gynybos efektyvumą, brangias raketas prieš pigius dronus ir politinės valios trūkumą. Kodėl Aljansas pasirodė nepasiruošęs ir ko jam vertėtų pasimokyti iš Ukrainos?

Naktis iš rugsėjo 9-osios į 10-ąją tapo lūžio tašku visam NATO požiūriui į Rusijos karą prieš Ukrainą. Rusijos bepiločiai pažeidė Lenkijos oro erdvę, tiesiogiai atakuodami Aljanso teritoriją. Tai parodė, kad net „stipriausias pasaulyje karinį aljansas“ yra pažeidžiamas prieš pigias ir masiškai naudojamas atakos priemones.

Kalbant apie NATO pasirengimą tokiems iššūkiams, ši problema peržengia vietinį kontekstą ir tampa visos Europos saugumo dilema.

Lenkijos patikrinimas

Oficialiais duomenimis, naktį į rugsėjo 10-ąją Rusija paleido šimtus dronų ir raketų (iš viso 415) prieš Ukrainos teritoriją. Dalis jų pasiekė Lenkiją. Fiksuoti 19 oro erdvės pažeidimų, tačiau lenkų ir sąjungininkų pajėgoms pavyko numušti tik keturis aparatus. Likę prasiskverbė gilyn į šalies teritoriją ir tik per atsitiktinumą nesukėlė aukų ar infrastruktūros sugriovimų. Kitaip tariant, „žvalgyba mūšiu“ Kremliui pasiteisino.

Ypač daug dėmesio sulaukė faktas, kad Nyderlandų F-35 naikintuvai prieš rusiškus dronus „Geran“ (kiekvieno vertė apie 10 tūkst. JAV dolerių) naudojo AIM-9X raketas, kurių vieneto kaina siekia apie 2,8 mln. dolerių. Tai reiškia, jog kiekvienas perėmimas NATO kainavo beveik 280 kartų brangiau nei pati atakos priemonė. Toks disbalansas puikiai iliustruoja Kremliaus strategiją – pigiomis priemonėmis priversti Aljansą patirti milžiniškas išlaidas.

Ukraina prieš Lenkiją: kontrastas

Lenkijos rezultatai ypač blankiai atrodo Ukrainos fone. Tą pačią naktį, kai NATO pajėgos numušė vos keturis dronus, Ukrainos kariuomenė sunaikino net 93 proc. iš 415 prieš ją paleistų bepiločių. Toks efektyvumas įmanomas dėl didžiulės karo patirties ir gebėjimo integruoti įvairias priešlėktuvinės gynybos sistemas.

Ukraina derina radarus, elektroninės kovos priemones, mobiliąsias grupes bei sovietinės ir vakarietiškos kilmės oro gynybos kompleksus. Tai leidžia sunaikinti daugumą dronų dar pakeliui į taikinius. Tuo tarpu Lenkija, nors ir priklauso NATO bei turi modernios technikos, parodė menką efektyvumą, kas sukėlė abejonių dėl viso Aljanso gebėjimo reaguoti į panašias grėsmes.

Politinės reakcijos

Lenkijos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad dronai į šalies oro erdvę įskriejo neatsitiktinai, o sąmoningai. Tai – Kremliaus bandymas patikrinti NATO reakciją.

Premjeras Donaldas Tuskas incidentą pavadino „pavojingu išpuoliu prieš teritorinį vientisumą“ ir inicijavo konsultacijas pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4-ąjį straipsnį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad tai – itin grėsmingas signalas visai Europai, todėl būtina skubiai kurti bendrą oro gynybos sistemą. Pasak jo, tik integruotas „Europos skydas“ gali patikimai apsaugoti sąjungininkus.

ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas taip pat atkreipė dėmesį, jog Rusija sąmoningai tikrina Vakarų ryžtą, vengdama tiesioginio konflikto, bet nuolat provokuodama.

NATO silpnybės

Lenkijos incidentas atskleidė tris pagrindines NATO problemas:

1. Ekonominis disbalansas – pigūs dronai kainuoja vos kelis tūkstančius, o jų numušimas NATO pajėgoms atsieina milijonus. Tai sudaro palankias sąlygas Rusijai vesti „išsekinimo karą“.
2. Prasta integracija – rytiniame flange trūksta vieningos ankstyvojo perspėjimo sistemos ir duomenų apsikeitimo tinklo. Kiekviena valstybė veikia gana autonomiškai, o tai mažina reakcijos greitį.
3. Politinis veiksnys – Rusija rodo galinti smogti NATO teritorijai be tiesioginio atsako. Tai menkina pasitikėjimą kolektyvinės gynybos garantijomis ir kelia visuomenės nerimą.

Be to, kyla rimtas klausimas dėl gynybos kaštų. Jei tokios atakos taps nuolatinės, Aljansui gali pritrūkti perėmimo priemonių, o tai keltų grėsmę visos Europos saugumui.

Ką daryti?

Reikia kurti ir pigesnes ir efektyvesnes priemones kovai su dronais: plačiau taikyti elektroninės kovos sistemas, lazerinį ginkluotę, trumpojo nuotolio perėmimo priemones bei mobiliuosius kompleksus. Tik tokia strategija gali panaikinti Rusijos pranašumą, grindžiamą pigių dronų masiškumu.

Ukrainos pamokos NATO

Ukrainos pavyzdys rodo, kad svarbiausi veiksniai yra praktinė patirtis ir sisteminė integracija. Kijevas sukūrė daugiasluoksnę gynybą, jungiančią vakarietišką ir sovietinę techniką bei net improvizuotas priemones. NATO, pernelyg pasikliovęs brangia aukštųjų technologijų ginkluote, pasirodė nepasiruošęs šiuolaikinės karo realijoms.

Išvados ir perspektyvos

Incidentas Lenkijoje aiškiai parodė: „dronų karas“ – tai ne ateitis, o dabartis. Kiekvienas delsimas stiprinti oro gynybą kainuos per brangiai. NATO privalo:

• stiprinti rytinį flangą,
• kurti integruotą ankstyvojo perspėjimo ir duomenų mainų sistemą,
• plėtoti pigias dronų neutralizavimo priemones,
• demonstruoti politinį ryžtą greitai reaguoti į provokacijas.

Tik tokie veiksmai gali užtikrinti, kad Aljansas ir toliau liks tikru skydu savo nariams bei visos Europos saugumui.

Rimas Armaitis – buvęs Lietuvos pasienietis, savanoriškai kovojęs Ukrainoje ir dirbęs išminuotoju bei instruktoriumi.