Vokietijos Bavarijos žemės teismas konstatavo, jog 2020 m. pavasarį Bavarijos žemės vyriausybės koronaviruso ribojimo priemonės iš dalies buvo neteisėtos, o konstitucinės teisės ekspertas išaiškino, jog karantino įvedimas apskritai prieštarauja Vokietijos Konstitucijai.
Po pusantrų metų, kai Vokietijoje buvo įvesta nepaprastoji padėtis, pamažu pradedama teisinė koronaviruso ribojimo priemonių peržiūra ir vis aiškiau pateikiamas teisinis jų įvertinimas. Iki šiol teismai panaikindavo tik akivaizdžiai neteisėtus potvarkius, o dabar jie imasi įvairių ribojimo priemonių teisinės revizijos iš esmės – faktiškai pirmadienį paskelbtu Bavarijos administracinio teismo sprendimu šis procesas jau pradėtas.
2020 m. kovo mėn. vienas pilietis padavė į teismą Bavarijos žemės vyriausybę dėl įvesto karantino ir jos paskelbtos griežtos komendanto valandos atitikimo įstatymams. Ir dabar ieškovui buvo įteiktas teismo sprendimas. Tai – seniai pribrendęs smūgis Bavarijos žemės ministrui pirmininkui Markusui Zioderiui (Markus Söder) į veidą. Teismas pateikė teisiškai griežtą Bavarijos piliečių uždarymo į karantiną įvertinimą. Administracinis teismas ne tik nustatė, kad komendanto valandos buvo neteisėtos, bet ir patvirtino, kad Bavarijos žemės vyriausybė ir konkrečiai ministras pirmininkas silpnai išmano įstatymus.
M.Zioderis uždraudė Bavarijos piliečiams išeiti iš namų, išskyrus kelias išimtis, grasindamas didelėmis baudomis. Teismas nusprendė, kad ši priemonė pažeidė perteklinių priemonių taikymo draudimą. Tai reiškia, kad priemonės griežtumas buvo neproporcingas jos pasiektam teigiamam poveikiui. Juo labiau kad Infekcijų apsaugos įstatyme aiškiai pasakyta, jog komendanto valanda nėra būtina priemonė. Tačiau Bavarijos žemė savo teisinėje argumentacijoje rėmėsi būtent šio įstatymo 28 punktu.
Komentuoja konstitucinės teisės ekspertas prof. dr. Ditrichas Mursvikas:
Bet kokia neskiepytų asmenų diskriminacija prieštarauja Konstitucijai. Dabar kyla abejonių, ar istoriniai Federalinio epidemijų įstatymo, o vėliau ir Infekcijų apsaugos įstatymo leidėjai iš tikrųjų taip sukūrė bendrąją 28 straipsnio nuostatą, susijusią ir su vadinamaisiais lokautais arba karantinais, kad žemių vyriausybėms arba jų įgaliotoms institucijoms būtų leista nustatyti tokius išsamius bei drastiškus apribojimus, kurie iš esmės keičia visą viešąjį žmonių gyvenimą. Paprastai tariant, M.Zioderis teisiškai neleistinai aiškino Infekcijų apsaugos įstatymą ir jį traktavo savo naudai.
Be to, konstitucinis teismas patvirtino, kad M.Zioderis aplaidžiai ir neleistinai elgėsi su pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Žemės vyriausybė nesugebėjo pasirinkti mažiausiai apsunkinančių, iš kelių vienodai tinkamų, priemonių bei apsaugoti pagrindines piliečių teises. Buvo svarstomos švelnesnės priemonės, tačiau Miunchene į jas nebuvo atsižvelgta. M.Zioderio koronaviruso suvaldymo kredo – kuo griežtesni apribojimai – teismas atmetė. Todėl atsakovo pateikta psichologinė išvada, kad griežtesnė priemonė visuomet yra tinkamesnė priemonė šiuo atveju netaikytina. Teisėjai taip pat patvirtina abejotiną Bavarijos žemės valdžios požiūrį į žmogaus prigimtį.
Ši byla svarbi ne tik Bavarijai, bet turi esminę reikšmę iš naujo teisiškai vertinant koronaviruso priemonių politiką. Taip teisėjai atvėrė kelią visos šalies mastu priimti svarbų sprendimą dėl griežto karantino teisėtumo.
