Ramūnas Aušrotas. Reikia, kad jaunimas būtų paviršutiniškas, neturintis šaknų ir niekuo nepasitikintis…

13. Kaip to pasekmė auga istorinės savimonės praradimo jausmas.

Šiuolaikinėje kultūroje į pirmą planą veržiasi tam tikros formos „dekonstrukcionizmas“, kai žmogaus laisvė skelbiasi viską kurianti nuo nulio. Pirmas dalykas, kurį ji palieka po savęs – tai trauką neribotam vartojimui ir tuščio individualizmo išraiškas.

Susirūpinimas tuo pastūmėjo mane duoti jaunimui tokį patarimą: „Jei kas nors jums sako: ignoruokit savo istoriją, atmeskit senolių patirtį ir nežiūrėkit į praeitį, bet žiūrėk į ateitį, kuri priklauso tik nuo jūsų; argi tada nepasidaro jam lengva jus patraukti į save, kad jūs darytumėt tik tai, ką jis jums liepia?

Jam reikia, kad jaunimas būtų paviršutiniškas, neturintis šaknų ir niekuo nepasitikintis, kad jis galėtų tikėti tik jo pažadais ir veiktų pagal jo planus. Taip veikia įvairios ideologijos: jos griauna (ar dekonstruoja) visus skirtumus tam, kad galėtų netrukdomos valdyti. Bet tam, kad tai padarytų, jiems būtina, kad jauniems žmonėms būtų nereikalinga istorija, kad jie su pasibjaurėjimu atstumtų ir iš praeities kartų paveldėtus dvasinius bei žmogiškuosius turtus ir būtų abejingi viskam, kas buvo iki jų.




Tai yra kultūrinės kolonizacijos naujosios formos. Neužmirškime, kad „žmonės, apleidžiantys savo tradiciją ir, ar dėl mados/pamišimo imantys mėgdžioti kitus ar kurstyti smurtą, ar dėl nedovanotino neatsargumo ar apatijos leidžia kitiems apiplėšti pačią jų sielą, prarasdami ne tik savo dvasinę tapatybę, bet ir moralinį integralumą ir, galiausiai, savo intelektinę, ekonominę ir politinę nepriklausomybę.

Vienas iš efektyvių būdų susilpninti savo istorinę savimonę, kritinį mąstymą, kovą už teisingumą ir integracijos procesus, yra iš pašalinti iš svarbių žodžių jų turinį ar manipuliuoti jais. Ką šiais laikais iš tikrųjų reiškia tokie žodžiai kaip demokratija, laisvė, teisingumas ar vienybė?

Jie buvo iškreipti ir palenkti tam, kad būtų viešpatavimo įrankiais, beprasmiais lozungais, kuriais galima pateisinti bet kokį veikimą.“ Popiežiaus Pranciškus. Enciklika „Visi esame broliai“ („Fratelli tutti“)

Neatlygintina politinė reklama Laisvės partijai, kurios programoje jūs nerasite nė vienos eilutės, skirtos istorijai ir tradicijai (na, nebent sutiksite šiuos žodžius, vartojamus technokratine prasme: gydymo istorija, paveldosauginė tradicija).

1 KOMENTARAS

  1. Ačiū Ramūnui Aušrotui už puikų straipsnį. Juk tie, kurie sako: ” ignoruokit savo istoriją, atmeskit senolių patirtį ir nežiūrėkit į praeitį”, nori kad jaunimas būtų paviršutiniškas, neturintis šaknų ir niekuo nepasitikintis, kad jis tikėtų tik jų pažadais ir veiktų pagal jų planus. Taip veikia įvairios ideologijos ( tame tarpe ir gender): jos griauna visus skirtumus tam, kad galėtų netrukdomos valdyti. Tai yra kultūrinės kolonizacijos naujosios formos, o NE LAISVĖ – tai savo istorinės savimonės ir kritinio mąstymo susilpninimas, kad būtų lengviau valdyti !!!

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Vilius Kavaliauskas. Rimtas klausimas prie akmenų tvoros: jei per terminą nebus atsakyta kreipsiuosi į administracinį teismą dėl neveikimo

Šiandien išgirdau apie naują piliečių ir valdžios bendravimo formą - apie klausimus Vyriausybei ir jos atsakymus valdžią jai...

Užgeso altininko Andriaus Pleškūno gyvenimas, tačiau pasiliko jo muzika

Lietuvos muzikinė ir patriotinė visuomenė neteko iškilaus altininko, kompozitoriaus, sakralinės muzikos puoselėtojo ir aktyvaus Tautos forumo rėmėjo Andriaus...

Edvardas Čiuldė. Apie žodžio „humanistas“ skandalingą sureikšminimą

Kai Vitkofas Putiną pavadino humanistu, visi mirtinai išsigando, pradėjo drebėti, staiga supratę, kad dabar jau gero laukti nebelieka...

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Globalistinė revoliucija šitaip ryja savo vaikus

Kartais galima sutaupyti pastangų ir laiko. Kilo mintis pakomentuoti Prancūziją drebinančius įvykius. Susiruošęs apie juos rašyti prisiminiau, jog...