Trakai yra viena iš tų savivaldybių, kuriose klesti oligarchinis valdymas. Tačiau skirtingai negu kitur (pvz., Kauno savivaldybėje), Trakuose mes turime ne politinės ir ekonominės, bet politinės ir institucinės galios sintezę, kuri atsiranda, kai pagrindinius valstybės ir savivaldybės institucijų postus užima valdančiajai partijai priklausantys ar jai lojalūs asmenys.
Trakuose politinės oligarchijos formavimosi procesą stebiu jau kelis metus. Jis vyksta įvairiais lygmenimis: pradedant nuo savų žmonių skyrimo savivaldybės kontroliuojamų institucijų vadovais, ir baigiant aršia kova dėl vietinių bendruomenių pirmininkų postų. Šis institucijų politizavimas ypatingai kenkia vietos bendruomenėms, nes žmonės jose susipriešina, o reali veikla nevyksta.
2015 m. Trakuose į valdžią atėjo liberalai, kurie sistemos atėjusios Editos Rudelienės dėka pajungė sau dirbti švietimo sistemą. Šiuo metu beveik visų Trakų rajono mokyklų vadovai yra jų kontroliuojami. Per neeilinius 2021 m. mero ir 2023 m. eilinius savivaldybės tarybos rinkimus liberalams dirbo ir partinę agitaciją vykdė kai kurie seniūnai. Jų reklaminę medžiagą dalino socialinių paslaugų centrai.
Praeitą kadenciją liberalams pavyko neutralizuoti galimą Darbo partijos konkurentą į merus – Trakų ligoninės direktore paskirta buvusi Seimo narė Danutė Mikutienė. Šią kadenciją vicemeras Jonas Kietavičius bandė užimti Nacionalinės švietimo agentūros vadovo postą. Laimei, nepavyko.
Vienintelė iki šiol nepolitizuota institucija Trakuose buvo Trakų istorinis nacionalinis parkas. Nepartinio, į politines intrigas nesiveliančio ir neketinančio dirbti pagal politinį įsakymą Gintaro Abaravičiaus vadovaujama institucija buvo tas bastionas, stabdęs korupcinį apetitą Trakuose.
Deja, krito ir jis. Pasibaigus G. Abaravičiaus kadencijai, konkursą į pareigas laimėjo buvęs Trakų savivaldybės administracijos vadovas, Aplinkos ministerijos viceministras D. Kvedaravičius.
Neabejoju, kad po jo paskyrimo per ateinančius ketverius metus matysime sparčią Trakų miesto transformaciją, ir ne gerąja linkme.
Kandidatuodamas į Trakų r. merus sakiau, kad savivaldybės institucijų politizavimas yra demokratijai žalingas dalykas, todėl siūliau sprendimus, kaip būtų galima to išvengti. Vienas iš jų – konkursų į vadovaujančias pareigas procedūros keitimas, numatant jog atranką vykdo ne mero kontroliuojama savivaldybės institucija, o iš savivaldybės tarybos pozicijos ir opozicijos lygiais pagrindais sudaryta komisija. Tačiau Trakų rinkėjai pasirinko asmeninį saugumą, o ne bendrąjį gėrį.
Su šiuo paskyrimu ginti viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje Trakuose taps labai sunku, ir vargu ar įmanoma. Pavieniai tame veikiantys asmenys neturi nei tiek laiko, nei finansų, nei pakankamos kompetencijos.
Abejoju ir dabartinės opozicijos galimybėmis kažką padaryti šioje srityje. Kiek stebiu jos veiklą – apart važinėjimo po šventes ir savęs reklamavimosi, – kito realaus opozicinio darbo Trakuose nėra.
Išeitis, kurią matau, tai visuomenės narių organizavimasis, pvz. į mano pasiūlytą Piliečių Asamblėją, savivaldybės veiklos stebėseną atliekantį organą, buriantį nepriekaištingos reputacijos žmones, kurioje galėtų veikti ir buvęs TINP direktorius.
Nes kol bus linkstama kovoti pavienes kovas – nieko gero Trakuose nebus.
