Lietuvos aukščiausiame teisme (toliau – LAT) išnagrinėta jau antra byla dėl teismų išduoto leidimo paimti vaiką iš tėvų teisėtumo.
Kaip ir kitoje visai neseniai priimtoje LAT nutartyje, teismas pripažino, kad pirmos ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje pažeidė procesinį teisingumą.
LAT, matydamas egzistuojančio teisinio reguliavimo netobulumus, savo nutarimo motyvacinėje dalyje buvo linkęs tiesiogiai remtis JTO Vaiko teisių konvencijos nuostatomis ir Europos Žmogaus teisių teismo praktika.
LAT, iš esmės nesutikdamas su esamu ydingu teisiniu reguliavimu, teigė: „Todėl šios kategorijos bylos neturėtų būti laikomos išimtimi iš teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje suformuluotų asmens teisės į teisingą procesą standartų, . y. apie pradėtą teisminį procesą turėtų būti tinkamai informuojami ir į jį įtraukiami vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, savo nuomonę suformuluoti galintis vaikas turėtų būti išklausytas tiesiogiai, dalyvaujant psichologui ar per atstovą, turi būti įvertinta asmens galimybė ginti savo teises savarankiškai (be atstovo) ir kt.
Reikia tik pasidžiaugti, kad šeimų organizacijų pastangomis šios procesinės nuostatos buvo pakeistos (žr. 2019 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 580, 581 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2037).“
