Sausio 22 d. Kėdainių r. Paberžėje LPKTS Kauno filialo, LPKTB Kauno skyriaus, XXVII knygos mėgėjų draugijos, Kauno pavieto Laisvųjų šaulių klubo, LGGRTC atstovai, o taip pat svečiai iš istorinių rekonstrukcijų klubo Lenkijoje paminėjo1863–1864 metų sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią pradžios dieną, kuri 2023 m. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu buvo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą.
Minėjimo dalyviai lankėsi Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, klebonijoje ir svirne, kur gausu įvairių senų liturginių ir buities reikmenų, kuriuos rinko Tėvas Stanislovas, Algirdas Mykolas Dobrovolskis (1918–2005). Vėliau aplankė ir uždegė žvakutes ant politinio kalinio ir tremtinio Tėvo Stanislovo kapo esančiame bažnyčios šventoriuje.
Buvusiame Šilingo dvare (XVIII a.), kuriame yra įkurtas vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimo muziejus svečiai apžiūrėjo muziejines ekspozicijas.
Būtent čia kun. Antanas Mackevičius (1823–1863), vienas iš sukilimo vadų, suformavo 250 sukilėlių būrį, vieną iš pirmųjų Kauno gubernijoje, ir 1863 m. kovo mėnesį stojo į atvirą kovą prieš carizmo patvaldystę, prieš baudžiavą ir žiaurią dvarininkų bei valdžios savivalę.
Kauno pavieto Laisvųjų šaulių klubo nariai su svečiais iš Lenkijos istorinių rekonstrukcijų klubo minėjimo dalyviams pristatė savaip rekonstruotas sukilimo 1863 m. įvykio detales.
Sukilimas Lenkijoje prasidėjo 1863 m. sausio 22 d. ir dažnai yra vadinamas Sausio sukilimu.
Lietuvoje sukilimas buvo pradėtas 1863 m. vasario 1 d., kai Lietuvos provincijos komitetas paskelbė įvedąs savo valdžią, taip išreiškiant palaikymą Lenkijoje prasidėjusiai kovai prieš okupacinę carinės Rusijos valdžią.
Šiandien mums visiems yra svarbus 1863–1864 m. sukilimo atminimo puoselėjimas, jo vertybių ir idealų visuomenei pristatymas bei pilietiškumo skatinimas parodant „istorijos pamokų“ reikšmę dabartinėje Lietuvoje.
Raimundas Kaminskas ” Kodėl svarbu PUOSELĖTI sukilimo ATMINIMĄ”..
„Patriotinės nuomonės formuotojas” Kaminskas atitinkamos publikos „patriotiniam” jausmui sužadinti pasitelkė poetinį žodelį „puoselėti”…, kurio pagrindinės lietuviškos prasmės yra – „rūpestingai auginti, rūpestingai prižiūrėti, rūpestingai ugdyti..” kokį nors gyvą „daiktą”..
Nesuprantu kur dingo „lituanistikos bokštas” su „niku skaitytojas”, akylai stebintis lietuvių kalbos taisyklingą vartojimą.. „Skaitytojas” turėtų Kaminskui pasakyti, ką kaimo mokyklą baigęs „raštininkas” žino, kad sukilimo, žmogaus, įvykio, įsimintinos datos, tėvelių, senelių… „atminimą” reikia ne „puoselėti, pūkštyti, totiliauti”, o reikia „puoselėti viltį, puoselėti gražų sumanymą”, kaip „atminimą įamžinti, atminimą gerbti, atminimą pažymėti-paminėti „paradais, eisenomis ir fejerverkais”….
Jei būtų laimėjęs šis sukilimas – mes būtume Žečpospolitos provincija be Lietuvių kalbos ir lietuviškos kultūros.