Kovo 9 d. Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijoje vyko iškilmingas Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas ir fotografijų parodos apie I-ąjį gusarų/husarų pulką, atidarymas, kurį organizavo LŠS Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės šauliai kartu su partneriais.
Renginyje dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, LŠS nariai – dimisijos majorai Antanas Burokas ir Juozas Barškietis, Sausio 13-osios žuvusiųjų bendrijos „Bičiulystė” vadovas, šaulys Robertas Vaitkus ir renginio koordinatorius – 1941 m. Birželio sukilimo kolegijos vadovas, šaulių kuopos vadas, dr. Kostas Ivanauskas.
Renginio metu su progimnazijos mokiniais ir mokytojais Signatarų klubo prezidentė, Aukščiausios Tarybos gynėjai dimisijos majorai pasidalino savo prisiminimais apie 1991 m. sausio įvykius, o mokytojas R. Vaitkus papasakojo apie savo asmeninius išgyvenimus 1991 m. sausio 13-ąją, kada žuvo jo tėtis Vytautas Vaitkus.
Dr. Kostas Ivanauskas pristatė LGGRTC darbuotojo, Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos ir LŠS nario, dr. Raimundo Kaminsko parengtą fotografijų parodą apie I-ąjį J. Radvilos gusarų/ husarų pulką ir jo veiklą Vilniaus mieste.
Istorijos šaltiniai liudija, kad pirmasis Lietuvos raitelių – gusarų (husarų) karinis vienetas – eskadronas – pradėjo kurtis prie Kauno miesto komendantūros, toje vietoje, kur buvo vokiečių arklidės Ukmergės pl. 9 (dabar Savanorių pr., 7 pastato kiemas) 1919 m. sausio 6–7 d.
1919 m. gegužės 12 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas išleido įsakymą iš visų raitųjų dalinių formuoti Pirmąjį lietuvių raitelių pulką, kurio vadu bus paskirtas Švedų kariuomenės majoras G. E. Goegeris. Nuo 1919 m. liepos 1 d. pulkui ėmė vadovauti karininkas Pranas Jackevičius.
Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 1927-09-25 aktu Nr. 384 1-asis gusarų (husarų) pulkas pavadintas 1-uoju gusarų (husarų) Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Janušo Radvilos pulku.
Prezidento Antano Smetonos 1939-10-07 aktu 1-asis gusarų (husarų) Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Janušo Radvilos pulkas pavadintas 1-uoju husarų kunigaikščio Janušo Radvilos pulku.
1-ojo husarų kunigaikščio Janušo Radvilos pulko vado 1940-07-28 įsakymu Nr. 225 pulkas nuo 1940-07-25 m. pavadintas 1-uoju husarų pulku.
1-ojo husarų pulko vado1940-10-27 įsakymu Nr. 286 1-asis husarų pilkas nuo 1940-10-27 m. išformuotas.
Pulko vadai: 1920-1929 m. – Povilas Plechavičius; pulkininkas leitenantas J. Bačkus; 1935-1939 m. – pulkininkas Aloyzas Valušis; 1939-1940 m. – pulkininkas Izidorius Kraunaitis; 1940 m. – pulkininkas Kazimieras Gudelis.
Keitėsi ir pulko pavadinimas: 1-asis raitelių pulkas (1919-10-25–1921-07-09), 1-asis kavalerijos pulkas (1921-07-10–1922-03-31), 1-asis gusarų pulkas (1922-04-01–1927-09-24), 1-asis gusarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas (1927-09-25–1939-10-06) 1-asis husarų kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas (1939-10-07–1940-07-24).
1927 m. rugsėjo 25 d. prezidentas A. Smetona įteikė pulkui vėliavą su šūkiu: „Nugalėsime ar mirsim”.
Karių kepurės buvo raudonos. Munduras pilkai žalsvas, apykaklės trikampiai balti, su Gedimino stulpais, kraštai ir rankovių antsiuvai (iki 1931 m.) balti, kelnės raudonos (husariškos) su baltu kraštu, batai su rozetėmis aulo viršuje.
1931 m. pulkas buvo pirmasis Lietuvos tarpukario kariuomenėje, kaip skiriamąjį ženklą antpečiuose pradėjęs naudoti pulko globėjo Jonušo Radvilos monogramą „JR” su kunigaikščio karūna.
It is critical that Lithuania’s war for restoration of independence be highlighted by the military and political campaign exteneded from 1918 to 1922. There were many critical military battles and campaigns that unified the entire nation. Those who fought bravely were not only regular forcese but brave volunteers. It is esential to discuss victories over defeats.There is no substitute for victory then or today as Lietuva motivates its citizens to defend its nation from Russia.
Pamiršai Žečpospolitą, kurios paveldėtoja mus apiplėšė ir privertė gėdingai pasiduoti Sovietijai be mūšio dėl trečdalio Lietuvos okupacijos. Amžinosios mūsų sostinės praradimas mums padarė milžinišką žalą. Ekonominę taip pat, nes visą tarpukarį buvo karo stovis su strategine partnere.