Raimundas Kaminskas. Istoriniai prisiminimai apie Klaipėdos krašto sukilimą 1923 sausio 15 d.

2026 m. sausio 15 d. Kaune prie Mažosios Lietuvos visuomenės kultūros veikėjo, laikraštininko, šaulio, Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio (1869–1946) memorialinės lentos B. Sruogos gatvėje prie namo Nr. 21 Kauno visuomenininkai organizavo gėlių padėjimą ir žvakių uždegimą Klaipėdos krašto dienos proga.

Vėliau Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės parapijos salėje vyko atminimo popietė skirta Klaipėdos krašto dienos progai paminėti.

Atminties popietės dalyviams savo istorinės atminties refleksijas pristatė Kauno evangelikų liuteronų bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas, doc. dr. Martynas Purvinas, doc. dr. Algimantas Kurlavičius, Jono Vanagaičio provaikaitis Jurgis Šefleris, J. P. Aleksos giminaitis, visuomenininkas Valentinas Aleksa.




Renginio dalyviams buvo proga susipažinti su spaudiniais apie Mažosios Lietuvos žmones (Joną Vanagaitį), organizacijas ir istorinius įvykius.

Renginį vedė dr. Raimundas Kaminskas.

Prieš 103-ius metus Lietuvos Vyriausybei parėmus Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, Klaipėdos kraštą užėmė Lietuva. Maždaug 2,4 tūkst. kvadratinių kilometrų ploto Klaipėdos kraštas, kurį sudarė dabartiniai Klaipėdos ir Neringos miestai, taip pat Klaipėdos, Šilutės, Tauragės, Jurbarko ir Kretingos rajonų bei Pagėgių savivaldybės, prie Lietuvos prijungtos po 1923-iųjų sukilimo.

1923 m. sausio 10–15 d. vykusi Klaipėdos krašto operacija buvo vienas drąsiausių ir sėkmingiausių žingsnių neseniai nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos valstybės istorijoje, kuris leido šaliai prieiti prie Baltijos jūros.

Klaipėdos krašto „sukilėlių“ pagrindiniai štabo veikėjai buvo Ypatingosios paskirties rinktinės vadas Jonas Polovinskas-Budrys (slapyvardis Hansas Budrys) (1889–1964); Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininkas Martynas Jankus (1858–1946); komiteto sekretoriai Jonas Vanagaitis (1869–1946) bei Vilius Šaulinskis (1893–1935); Klaipėdos krašto savanorių 1-ojo pulko vadas Mykolas Kalmantas-Kalmantavičius (slapyvardis Mikas Bajoras) (1895-1976); Klaipėdos krašto savanorių kariuomenės ltn. Steponas Darius (1896–1933); Šilutės apskrities komendantas šaulys Jurgis Brūvelaitis (1900–1995); operacijos dalyvis žurnalistas Juozas Pronskus (1893–1984); Klaipėdos miesto, geležinkelio stoties ir uosto komendantas Jurgis Viesulas (Vesols).

Gallery not found.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Vilius Kavaliauskas. Rimtas klausimas prie akmenų tvoros: jei per terminą nebus atsakyta kreipsiuosi į administracinį teismą dėl neveikimo

Šiandien išgirdau apie naują piliečių ir valdžios bendravimo formą - apie klausimus Vyriausybei ir jos atsakymus valdžią jai...

Prezidento Valdo Adamkaus šimtmečiui skirta Antano Sutkaus fotografijų paroda – Valdovų rūmų muziejuje

Valdovų rūmų muziejuje atidaryta Lietuvos klasiko Antano Sutkaus fotografijų paroda „Valdui Adamkui – 100“. Ji skirta Lietuvos Respublikos...

Edmundas Paškauskas. Bendresnė fizika: ar įmanoma Visko teorija?

  Įžanga Šis straipsnis tęsia Bendresnės fizikos temą, pradėtą straipsniuose „Ar fizika turi dar vieną evoliucijos pakopą?“, „Bendresnė fizika: ar...

Jurga Lago. Praradę atramas esam tik šiukšlės ant svetimų altorių

Teko ilgai laukti oro uoste, nusipirkau knygą. Varčiau ir su kiekvienu puslapiu jaučiau, kaip auga siaubas. Nutrenkiau ją...