Kovo 14 d. Seime, Konstitucijos salėje Lietuvos Kultūros kongreso Taryba ir Seimo Valstybės reformų ir savivaldos komitetas surengė konferenciją „Kaip ugdyti Lietuvos politinę kultūrą?
Konferencijoje buvo priimta rezoliucija.
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Lietuvos Kultūros kongreso Tarybos ir LR Seimo Valstybės reformų ir savivaldos komiteto konferencijos „Kaip ugdyti Lietuvos politinę kultūrą?“
Rezoliucija
2018 m. kovo 14 d.
Konferencijos „Kaip ugdyti Lietuvos politinę kultūrą?“ dalyviai, išklausę pranešimus ir nuomones, taip pat atsižvelgdami į tai, kad:
• visų žmonių akyse viena partija vulgariai kariauja su kita, pozicija su opozicija bei atvirkščiai, ir žymiu mastu dėl to yra kritęs visų politinių partijų autoritetas;
• visa šalis yra susvetimėjusi ir suskilusi į klaninio pobūdžio grupes: viena valdžioje įsitvirtinusi grupuotė nekenčia kitos, vienas socialinis sluoksnis žemina kitą, vieni informacijos kanalai ignoruoja kitų buvimą, o visi kartu niekina savo valstybę, valdžia nesiskaito su pilietine visuomene, o pilietinė visuomenė piktinasi nesibaigiančiais nuo jos atitrūkusios valdžios savivaliavimais;
• normali laisvos visuomenės konkurencija ir profesinės varžybos didžia dalimi yra peraugusios į karą visų prieš visus;
• šiurkštūs kontaktai, dviveidžiavimai, klastos ir sukčiavimai Lietuvoje yra išstūmę elementarią tarpusavio pagarbą,
• neslopstantys kivirčai, nihilistinės patyčios, žeminimai ir niekinimai yra beveik visai sunaikinę tiesos, teisingumo ir sutarimo siekiančias diskusijas;
• vien to pakanka, kad politinės kultūros būklė pasidarytų sunkiai pakeliama, o visi žmonės tokiame krašte jaustųsi nesaugūs.
Visas politines partijas, pilietines ir religines organizacijas, visus masinės komunikacijos institucijų valdytojus, švietimo ir mokslo įstaigas, Vyriausybę ir Prezidentę kviečiame ir raginame:
• Pripažinti, kad žmonės nebėga iš savo jaukių namų, sprunka tik iš visuotinai susvetimėjusios valstybės;
• Sutelkti pastangas, kad Lietuvos žmonės galėtų pamatyti ne tik fasadinį sutarimą pramogų ir švenčių metu, bet ir atsakingai suderintus veiksmus, orientuotus į moralinį, juridinį ir socialinį teisingumą, patriotinį ugdymą ir Valstybės bei Tautos išsaugojimą;
• Atstatyti Lietuvos politinėje tradicijoje gerai žinomą pagarbą žmogui. Tik ji gali užtikrinti produktyvių diskusijų galimybę, t.y. mokėjimą tartis, daryti interesus suderinančius kompromisus, pasiekti tarpusavio supratimą ir sutarimą;
• Įsisąmoninti, kad ne balsavimas yra demokratijos garantas, o mokėjimas susikalbėti ir susitarti. Balsavimai vyksta ir totalitariniuose kraštuose. Tik išsamios diskusijos gali užtikrinti maksimaliai subalansuotą, t.y. teisingą teisingų įstatymų priėmimą.
• Kad Seimas ir žiniasklaida pirmi apsivalytų nuo nuolatinių kivirčų, patyčių, viešų niekinimų, žeminimų, „argumentų“ ad hominem ir panašių dalykų;
• Solidariu boikotu priešintis tiems šalies komunikacijos kanalams ir jų autoriams, kurie pagarbą kitaminčiams pakeičia panieka ir žeminimu, protingus argumentus – patyčiomis, o diskusijas – kivirčais,
• Sujungti valstybės ir piliečių pajėgas, kad prasidėtų organizuotos akcijos už civilizuotų, žmoniškų santykių atkūrimą Lietuvoje.
Mes pasižadame, kad:
1. Neleisime diskusijos užbaigti su šia diena, bet visi klosime pamatus civilizuotam, t.y. sąžiningam, lygiateisiškam, tarpusavio pagarba, geranoriškumu, dėmesingumu pagrįstam, tiesos ir teisingumo siekiančiam bendravimui;
2. Ji bus tęsiama visur, iš kur yra atvykę šios konferencijos dalyviai;
3. Jos tęsimą užtikrins tik šie pricipai: pradėkime nuo savęs ir uždekime kitus;
4. Šiam procesui neleisim nutrūkti tol, kol neprasidės esminės permainos mūsų Tėvynėje.
