Prof. Jonas Grigas. Nuostabūs japonų išradimai

Japonija yra nuostabi šalis. Joje lankiausi daugelį kartų, skaičiau pranešimus mokslinėse konferencijose ir seminaruose daugelyje universitetų ir elektronikos korporacijų. Japonijos profesoriai ne kartą lankė mane. Susipažinau, kaip elektronikos korporacijos gaudo universitetų laboratorijose gimstančias idėjas ir nedelsdamos paverčia jas naujais gaminiais.

Jų darbuotojai man sakė: „Esame maža, neturtinga gamtos ištekliais šalis, todėl turime pirmauti pasaulyje savo gaminiais. Už juos viską perkame. Kitaip mus užpuls rusai ar kinai“. Ir tikrai, vieni novatoriškiausių istorijoje išradimų atkeliavo iš Japonijos. Nuo elektroninių prietaisų iki transporto priemonių – japonų išradimai yra svarbūs ir neatsiejama Japonijos ir viso pasaulio kultūros dalis.

XI amžiuje Murasaki Shikibu parašė pirmąjį istorijoje romaną „Genji Monogatari“.

Tarp 1336 ir 1573 m. datuojamas neprilygstamas samurajų kardas Katana.

1937 m. Taro Takemi sukūrė pirmąjį nešiojamąjį elektrokardiogramos aparatą – labai reikalingą ligoninėms visame pasaulyje.

1955 m. „Toshiba“ išrado pirmąją elektrinę ryžių viryklę, kuri sukėlė revoliuciją Japonijos šeimų ryžių virimo būduose. Vėliau temperatūrą jos reguliavo mikrokompiuteris.

1969 m. Daisuke Inoue išrado karaokės aparatą. Jį įsigijo dauguma Japonijos barų.

1970 m. Japonijos įmonė „Busicom“ išrado pirmąjį mikroschemą turintį kišeninį skaičiuotuvą.

1970 m. Wasedos universitetas sukūrė pirmąjį Android robotą, kuris vadinosi WABOT-1. Jis turėjo dirbtines ausis, burną ir akis ir galėjo kelti daiktus.

1972 m. Japonijos „Sord Computer Corporation“ sukūrė mikrokompiuterį – namų kompiuterio pirmtaką.

1973 m. Yuma Shiraishi ir Shizuo Takano firmoje „JVC“ išrado VHS kasetes.

1979 m. Japonijos kompanija „Sony“ sukūrė būdą, kaip kasetes įdėti į kompaktišką dėžutę, kad muzika būtų girdima bet kur.

1980 m. Ikutaro Kakehashi išrado programuojamą būgnų aparatą Roland TR-808.

1983 m. „Sony“ sukūrė pirmąją profesionalią nešiojamąją kamerą, kuri įrašinėdavo į „Betamax“ kasetes. „Sony“ ir olandų kompanija „Philips“ išrado garsiuosius kompaktinius diskus.

1984 m. „Sony“ išleido pirmąjį nešiojamąjį CD grotuvą.

1984 m. Fujio Masuoka „Toshiboje“ išrado pirmąją „Flash“ atmintinę.

1989 m. Japonijos kompanija „Seed“ išrado baltą korekcinę juostą. Vėliau „Sony“ sukūrė DVD ir „Blu-Ray“.

1990 m. Kenas Kutaragis, buvęs „Sony Computer Entertainment“ prezidentas, išrado ir sukūrė pirmąją vieną populiariausių konsolių pasaulyje „PlayStation“.

1994 m. dukterinė „Toyota“ įmonė „Denso-Wave“ matricos QR kodą, kurį šiandien kasdien matome ant visokių gaminių, sukūrė Japonijos automobilių pramonei.

1997 m. į rinką išleistas pirmasis hibridinis elektromobilis Toyota Prius.

1999 m. Japonijos įmonė „Kyocera Corporation“ sukūrė pirmąjį telefoną su kamera „VisualPhone VP-210“, galintį išsaugoti 20 JPEG vaizdų.

Shigetaka Kurita ir jo įmonė „NTT DoCoMo“ sukūrė jaustukus, kuriuos naudojame savo mobiliuosiuose telefonuose ir kompiuteriuose.

2006 m. išrastas judesiams jautrus nuotolinio valdymo pultas „Nintendo“, žinomas kaip „Wii Remote“. Jis buvo vienas ryškiausių išradimų.

2014 m. japonų fizikai Isamu Akasaki, Hiroshi Amano ir Shuji Nakamura išrado pirmąjį mėlynos šviesos puslaidininkinį LED šviestuką. Jis jiems pelnė Nobelio fizikos premiją. Šis išradimas paskatino sukurti beveik visas šiandien mums žinomas taupias LED lempas (šviestukus). Asahi Kasei padėjo „Sony“ sukurti pirmąją ličio jonų elektros bateriją.

Tai tik dalis gerai žinomų įspūdingų japonų išradimų, kuriuos pasisekė surasti žiniasklaidoje.
Nuotraukoje Kioto suši bare su elektronikos korporacijos „Murata Mfg.Co“ viceprezidentu dr. Kikuo Wakino (pirmas iš kairės) ir Šizuokos universiteto profesoriumi Koichi Toyoda (dešinėje) po mano skaitytos paskaitos “Muratoje“ apie feroelektrikų mikrobanginius tyrimus.

Stovi baro šeimininkas, apsidžiaugęs pirmą kartą aptarnaudamas svečią iš Lietuvos. Su Wakino ir Toyoda daugelį metų palaikėme ryšius.

Jonas Grigas yra akademikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys.