Prof. Jonas Grigas. Mobilieji telefonai: klausimai ir atsakymai

Autorius yra  habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.

Mobilusis telefonas yra puikus mokslininkų sukurtas ryšio prietaisas. Jo niekada neatsisakysime. Bet jis spinduliuoja žalingą elektromagnetinę spinduliuotę, todėl juo reikia mokėti naudotis. Mūsų žurnalistai ir telekomunikacijų bendrovės apgaudinėja žmones, neigdami jų žalingą poveikį. Apie tai seniai rašiau (www.esmogas.lt ), bet paskaitykite amerikiečių ekspertą Arthurą Firstenbergą, parašiusį apie tai knygą „The Invisible Rainbow“ (2017).

Kiek radijo spinduliuotės skleidžia mobilusis telefonas, palyginti su esančia gamtoje?

Astronomai radijo bangas matuoja vienetais, vadinamais „jansky“. Žvaigždė skleidžia nuo 10 iki 100 jansky. Saulė skleidžia apie 500 000 jansky. Laikydami mobilųjį telefoną prie galvos, į savo smegenis pumpuojate energiją maždaug 100 000 000 000 000 000 janskių [1].

Kaip palyginti telefono ir mobilių ryšių bokšto spinduliuotę?
Smegenys iš mobiliojo telefono sugeria iki šimto tūkstančių kartų daugiau spinduliuotės nei iš ryšių bokšto. Laikant telefoną prie galvos, smegenų apšvita gali būti 50 mW/cm2 (mW yra milivatas).

Kas nustatė poveikio ribas?
JAV Radarų mokslininkas Hermanas Schwanas apskaičiavo, kad kūnas gali sugerti iki 100 mW/cm2 spinduliuotės. Jo prielaidos netrukus pasirodė klaidingos, nes gyvūnai, paveikti tokia spinduliuote, žuvo per kelias minutes. Vėliau leistina apšvita JAV buvo sumažinta iki 1 mW/cm2. Buvo nuspręsta, kad smegenis galima pašildyti iki 1°C.

Ar šios prielaidos pasitvirtino?
Ne. Spinduliuotės sugertis smegenyse nėra vienoda. DNR rezonansiškai sugeria mikrobangų spinduliuotę. Devintajame dešimtmetyje Maisto ir vaistų administracijos atliktais eksperimentais DNR sugėrė 400 kartų daugiau spinduliuotės nei pačios smegenys [2]. 2006 m. Maxo Plancko institute Vokietijoje atlikti tyrimai parodė, kad smegenų sinapsės gali rezonansiškai įkaisti iki 100 °C [3].

Jei nuo mobiliojo telefono galva neskauda, ar jis nekenkia?
Smegenys neturi skausmo receptorių. Neurochirurgas Leifas Salfordas iš Švedijos nustatė, kad dvi valandas trunkantis naudojimasis mobiliuoju telefonu sunaikina iki dviejų procentų smegenų ląstelių [4]. Net sumažinus spinduliuotę dešimt tūkstančių kartų barjero tarp kraujo ir smegenų pažeidimas buvo labai didelis [5]. Telefono laikymas toliau nuo galvos neapsaugo jūsų. Jei naudojate „Bluetooth“ ausines, kurios skleidžia 2,5 milivato, darote sau daugiau žalos nei laikydami telefoną prie galvos.

Kaip greitai pažeidžiamas barjeras tarp kraujo ir smegenų?
Hematoencefalinis barjeras, reguliuojantis medžiagų apykaitą tarp kraujo, smegenų skysčio ir nervinio audinio, pažeidžiamas per dvi minutes nuo poveikio.

Kuri yra pavojingesnė, mažos ar didelės galios spinduliuotė?
Maža galia sukelia barjero tarp kraujo ir smegenų pažeidimą. Didesnė galia sutrikdo medžiagų apykaitą [7]. Mažesnė galia daugiau kalcio nutekina iš ląstelių [8].

Ar mobilusis telefonas saugus naudojant laidines ausines?
2000 m. JK Vartotojų asociacijos atliktas tyrimas parodė, kad naudojant laidines ausines patrigubėja smegenų apšvita. Laidas nukreipia spinduliuotę iš telefono į ausį ir smegenis [9]. Jei kalbate, kai jis yra kišenėje, jis apšvitina klubą, storąją žarną ir reprodukcinius organus, o laisvų rankų įranga apšvitina smegenis.

Ar saugu nešioti mobilųjį telefoną kišenėje?
2000–2010 m. kasmetinių klubo sąnario pakeitimų skaičius JAV išaugo daugiau nei tris kartus [10]. Gaubtinės žarnos vėžio dažnis pradėjo didėti 1997 m., kai pradėjo plačiai naudotis mobiliaisiais telefonais. 1995–2013 m. vyrų ir moterų gaubtinės žarnos vėžio dažnis padvigubėjo [11]. Prostatos vėžio dažnis pasaulyje taip pat auga nuo 1997 metų [12], o 1997–2004 m. išaugo devynis kartus [13]. 2004–2013 m. metastazavusio prostatos vėžio dažnis tarp amerikiečių vyrų išaugo beveik dvigubai [14]. Vyrai, kurie mobiliuosius telefonus laiko kišenėje arba ant diržo, sumažina spermatozoidų skaičių iki 30 proc. [15]. 2003–2013 m. tyrimas parodė, kad 1990–1995 m. gimusių vyrų spermatozoidų skaičius buvo 40 proc. mažesnis nei anksčiau gimusių [16,17].

Ar saugu moterims laikyti mobilųjį telefoną ant krūtinės?
Moterys, kurios mobiliuosius telefonus laiko ant krūtinės, suserga krūties vėžiu [18].

Kiek suserga nuo išmaniojo telefono?
Mobilieji ryšiai nuo 2004 m. Jungtinėse Valstijose per kelis mėnesius nužudė mažiausiai dešimt tūkstančių žmonių [19] ir dar milijonus nuo diabeto, širdies ligos ir vėžio vėlesniais metais [7].

Išmanieji telefonai – problema?
Problema yra patys telefonai. Per du dešimtmečius tapome priklausomi nuo jų ir daugėjančių ryšių bokštų, todėl būtina sustabdyti 5G plėtrą. Tik tada išgelbėsime savo planetą nuo pavojingos elektromagnetinės spinduliutės…

[1] 1 jansky = 10-26 mW/m2/Hz.
[2] M. Swicord, Biopolymers 22: 2513-2516 (1983).
[3] C. Holtze et al., J. of Colloid and Interface Science 302: 651 (2006); M. Rauner, Die Zeit, Aug. 21, (2006).
[4] L. G. Salford et al., Environmental Health Perspectives 111(7): 881 (2003).
[5] B. R. R. Persson et al., Wireless Networks 3: 455 (1997).
[6] M. Tibæk et al., Journal of the American Heart Association 5: e003158 (2016).
[7] A. Firstenberg, The Invisible Rainbow (2017). www.cellphonetaskforce.org.
[8] Biological Effects of Electropollution, (1986), p. 63.
[9] Special Report, Magazine, April 11-17 (2000).
[10] M. L. Wolford et al., NCHS Data Brief No. 186, (2015).
[11] R. L. Siegel et al., Journal of the National Cancer Institute 109 (8): djw322 (2017).
[12] M. C. S. Wong et al., European Urology 70: 862 (2016).
[13] Ö. Hallberg and O. Johansson, Pathophysiology 16(1): 43 (2009).
[14] A. B. Weiner et al., Prostate Cancer and Prostatic Diseases 19: 395 (2016).
[15] I. Fejes et al., Reproductive BioMedicine Online 31: 421 (2015).
[16] G. M. Centola et al., Andrology 4: 270 (2016).
[17] La Vignera et al., Journal of Andrology, 33(3): 350 (2012); J. A. Adams et al., Environment International 70: 106-12 (2014); K. Liu et al., Andrology 2: 491 (2016); B. J. Houston et al., Reproduction 152: R263 (2016).
[18] J. G. West et al Case Reports in Medicine, ID 354682 (2013).
[19] A. Firstenberg, No Place To Hide 1(4): 6 (1998); 2(2): 11 (1999).