spot_img
2026-01-29, Ketvirtadienis
Tautos Forumas

Prof. Jonas Grigas. Kuo svarbūs yra kvantai?

Prieš dešimtmetį kvantines technologijas dažniausiai aptarinėjo tyrėjai, mokslo entuziastai ir pažangiausių technologijų investuotojai. 2025 metais kvantinė kompiuterija tapo buitiniu terminu. Taigi, kas čia atsitiko? Mūsų karta visą gyvenimą naudojasi kvantinės fizikos privalumais. Technologijos, sukurtos remiantis jos dėsniais, tyliai palaiko sistemas, kuriomis dabar pasitikime kiekvieną dieną, suteikdamos GPS valdomus žemėlapius jūsų išmaniajame telefone, optinius tinklus, kurie perduoda jūsų interneto srautą, ir puslaidininkinius lustus jūsų elektronikos įrenginiuose. Beveik šimtmetį gyvename pasaulyje, kuriame veikia kvantiniai reiškiniai, o JT 2025 metus paskelbė Tarptautiniais kvantinio mokslo ir technologijų metais. 2025 m. Nobelio fizikos premija skirta trims mokslininkams už svarbių kvantinės fizikos konceptų sujungimą ir praktinio kvantinių reiškinių valdymo technologijų pademonstravimą. Kvantinė kompiuterija dominuoja pokalbiuose, tačiau daugelis žmonių nemato jos naudos. Kvantinis jutimas jau įdiegtas atominiuose laikrodžiuose, kurie sinchronizuoja GPS ir kitus pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) tinklus.

Prof. Jonas Grigas

Klasikinės kvantinės programos

Nuo ko prasidėjo kvantinės technologijos? Vienas iš ankstyviausių pritaikymų yra natrio lempa, išrasta XX a. 2 dešimtmetyje ir beveik visur buvo matoma gatvių šviestuvuose. Jei kada nors susimąstėte, kodėl jos skleidžiama šviesa yra geltona, atsakymas slypi kvantinėje fizikoje: fotonus emituoja elektronai, šokinėjantys tarp energijos lygmenų. Taip pat puslaidininkiai, kurie maitina visus mūsų šiuolaikinius elektronikos įrenginius, remiasi kvantiniais dėsniais. Netgi šviesolaidiniai kabeliai naudoja šviesos šaltinius – lazerinius arba šviesos diodus, kurie priklauso nuo kvantinių procesų, tokių kaip spontaniška ir stimuliuojama fotonų emisija. Daugeliu atžvilgių visa technologinė civilizacija sukurta ant kvantinių pamatų, laikant šiuos dėsnius nematoma fonine fizika, kuri privertė mūsų įrenginius veikti.




Šiandieniai kvantiniai taikymai

Šiandieninė kvantinė fizika manipuliuoja atskirais atomais, jonais ir fotonais. Dirbdami atominiu ir subatominiu lygiu, mokslininkai išnaudoja superpoziciją, kvantinį susietumą ir darną, atverdami duris naujoms galimybėms. Ši nauja riba jau neapsiriboja sudėtingais laboratoriniais eksperimentais. Kvantinės technologijos kuriamos realiems taikymams, mažinamas atotrūkis tarp pažangiausių tyrimų ir praktinio naudojimo. Puikus pavyzdys yra GNSS, kuris yra šiuolaikinio gyvenimo pagrindas, pateikdamas tikslius vietos, navigacijos ir laiko duomenis viskam – nuo išmaniųjų telefonų iki finansinių tinklų. Tačiau GNSS kenčia nuo nepakankamo tikslumo, dėl negausios palydovinės aprėpties, galimybės būti užblokuotam kalnų ar tankios miesto aplinkos, neveikia po vandeniu ir yra pažeidžiamas trukdžių ir klastojimo.

Rytojaus kvantas

Gali kilti klausimas, kur visa tai nuves, o tiesa ta, kad mes dar nežinome. Akivaizdu, kad kita kvantinė revoliucija ateis tada, kai šiandienos besiformuojančios technologijos susivienys ir sklandžiai dirbs kartu. Kvantiniai jutikliai rinks duomenis apie mus supantį pasaulį precedento neturinčiu tikslumu. Kvantiniai kompiuteriai suteiks apdorojimo galią analizuoti ir optimizuoti šiuos duomenis realiuoju laiku, ypač kai jie bus suporuoti su dirbtiniu intelektu. Tada rezultatai bus paskirstyti per kvantiškai saugius tinklus, sukuriant itin atsparius kibernetinėms grėsmėms ryšio kanalus.

Galimybės yra gilios. Paspartės vaistų atradimai, patobulės supratimas apie mediciną ir žmogaus kūną tokiu tempu, koks anksčiau buvo neįsivaizduojamas. Galėsime tyrinėti giliavandenes ir kosmoso aplinkas, turėdami precedento neturintį pajėgumą. Kvantiniai įrankiai galės optimizuoti atsinaujinančios energijos tinklus, stebėti anglies sekvestraciją kovojant su klimato kaita ir pakeisti pramonės šakas, kurios šiandien atrodo nesusijusios su kvantiniu mokslu. Revoliucingiausios programos bus tos, kurių dar neįsivaizduojame, nes tik tada, kai šios technologijos veiks kartu, pradėsime matyti visą kvantinės eros potencialą.

Įgyvendinant šią viziją bus reikalingas bendradarbiavimas visoje ekosistemoje: akademinė bendruomenė, pramonė, investuotojai ir vyriausybė turės dirbti kartu, kad kvantinius tyrimus paverstų praktiniu, pasauliniu poveikiu. Tarptautinis koordinavimas bus labai svarbus, nes bus dalijamasi žiniomis, reiks saugių tiekimo grandinių ir ilgalaikių investicijų.

Technologijų lyderiams ir profesionalams kvantinis perėjimas yra ir nepaprasta galimybė, ir didelė rizika. Ankstyvieji naudotojai įgis pranašumų saugumo ir skaičiavimo galios srityse, o atsiliekantiems bus sunku pasivyti. Norint įgyvendinti šios kvantinės ateities pažadą, reikės pasitikėjimo, investicijų ir kolektyvinio įsipareigojimo tobulėti.

Stovint ant šios revoliucijos slenksčio, kelias į priekį yra tiek jaudinantis, tiek transformuojantis.

2 KOMENTARAI

  1. Labai laukiu kvanto revoliucijos,tada bus galima daugiau atsijoti demokratijos priešų homofobų,ksenofobų,rasistų..,suleidžiant jiems kvanto dalelių į kūną,stebint jų elgsena ekrane,kontroliuoti demokratijos priešus,agresorius kvantų technologijų pagalba.Tie priešai ir iš kalėjimo pabėgę niekur nepasislėps,nes viskas bus žinoma kur jie slapstosi kvanto technologijų ekrane,užvirinant jų kraują kūne.

    1
    1
  2. Prieš 100 metų Lietuvos kaime žmonės labai stebėjosi, kad štai iš Telefunken aparatėlio galima aplinkui susėdus klausytis dūdų orkestro iš Berlyno, Paryžiaus ir net Liuksemburgo. O vienas komunistas rašytojas žydas užrašė savo užrašų knygelėje : štai ir radijas išrastas, o laimės vis nėra.

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Prof. Algis Krupavičius. Protestai ir demokratinė diskusija: kur eina Lietuva?

Demokratinėse visuomenėse protestas yra teisėta ir svarbi politinės raiškos forma. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau matoma, kaip protestai...

Stanislovas Buškevičius. Kodėl dalis grenlandų iki šiol nekenčia Danijos, arba kodėl dabartinei kairiųjų premjerei Metei Frederiksen teko atsiprašinėti

Grenlandija ilgą laiką buvo Danijos kolonija. 1953 m. statusas tapo kitas. O 2009 m. Grenlandija įgijo labai plačios...

Arūnas Dovydaitis. Kinas pasimėgavimui – Paolo Sorrentino „Malonė“

Neklystant galima konstatuoti, kad Paolo Sorrentino – Lietuvoje žinomiausias ir populiariausias italų dabarties kino autorius. Visi suprato, kad...

Janina Survilaitė. Kaip išsaugoti šventą IŠEIVIJOS istorinės veiklos TEISINGUMĄ politinio melo karalystėje?

Mes, emigrantai, su savim nešiojamės Tėvynės raudą, Įšalusią nuo Protėvių Viltim liepsnojančių krūtinių. Jos amžinybė liks ir begaliniai dar ją...