Palydėdami 2025-sius Tarptautinius kvantinio mokslo ir technologijų metus (Pozicija.org 2025-01-14) dar kartą pakalbėkime apie gilesnę fiziką, kurioje Visata yra daug keistesnė, nei rodo mūsų pojūčiai, kurioje atomai, molekulės ir mes patys nesame sudaryti iš kietos materijos, o viskas yra nematomų kvantinių laukų sužadinimai. Kvantinė fizika teigia, kad kiekviena dalelė elgiasi kaip banga nematomame Visatos vandenyne. Elektronai, protonai ar atomai nėra tradicinės dalelės, o mirksintys ir išnykstantys virpesiai.
Neseniai atrastas kvantinis susietumas rodo, kad dalelės akimirksniu veikia kartu erdvėje nepaisant atstumų tarp jų. Jis atskleidžia, kad Visata yra daug labiau susijusi, nei rodo mūsų pojūčiai. Kai viena dalelė pakeičia būseną, jos partnerė reaguoja tą pačią akimirką, net kai jas skiria didžiulė erdvė.
Kvantinis susietumas skamba kaip magija, tačiau dalelių ryšys susiformavo, kai jos sąveikavo praeityje, ir ta bendra istorija palaiko jas tarpusavyje susijusias. Susietumas rodo, kad Visata yra sudaryta iš ryšių. Atstumas nesusilpnina šių ryšių. Susietumas keičia realybės supratimą ir skatina susimąstyti apie mūsų tarpusavio ryšį, kuris neapsiriboja lietimu, garsu ar regėjimu. Fizika rodo, kad atskirtis ne visada yra reali, net kai objektai atrodo toli vienas nuo kito žmogaus pojūčiams ir kasdienei patirčiai.
Susietumo suvokimas skatina nuostabą: Visata yra subtili, giliai susijusi ir daug labiau stebinanti, nei rodo intuicija. Susietumu remiasi kvantinė teleportacija – mokslininkai perkėlė dalelės kvantinę būseną per atstumą nejudindami fizinio objekto.
Šį stulbinantį dalelių elgesį atskleidžia kvantinio lauko teorija: dalelės nėra pagrindiniai Visatos statybiniai blokai. Pamatiniai yra laukai, užpildantys erdvę. Dalelės atsiranda kaip sužadinimai šiuose laukuose. Šie sužadinimai elgiasi kaip dalelės, tačiau yra laikinos kosmosą persmelkiančių laukų apraiškos. Tai, kas atrodo „kieta“, iš tikrųjų yra koncentruota energija, stabilizuota sąveikų ir jėgų. Atomai, planetos ir galaktikos atsiranda iš bangų ir laukų sąveikos, sukurdamos mūsų patiriamą materialią realybę.
Ši teorija meta iššūkį kietos materijos sampratai. Kiekviena dalelė yra virpesys, formuojantis pačią realybę. Vietoj kietų taškų dalelės tampa raibuliais Visatą užpildančiame lauke, darančiais įtaką viskam kiekvieną mūsų egzistavimo ir visų daiktų ryšio akimirką. Iš jos seka, kad erdvė gali pernešti energiją per virpančius laukus be judančių objektų. Šie laukai gali raibuliuoti ir kaupti energiją, nesudarydami dalelių. Tai meta iššūkį logikai, kas iš tikrųjų užpildo Visatą. Tuščia erdvė visai nėra tuščia. Ji aktyvi ir pilna potencialo. Energija gali pasirodyti kaip bangos laukuose, netapdama dalelėmis.
Kiekvienas atradimas papildo žmonijos supratimą apie egzistenciją ir kviečia užduoti drąsius klausimus. Mažos įžvalgos dažnai veda prie didelės pažangos, kuri keičia kasdienį gyvenimą per inovacijas, atradimus, kantrybę ir pastangas. Teorija abstrakti, bet daugelis technologijų jau remiasi šia teorija, įskaitant elektroniką, medicininį vaizdavimą ir kvantinius skaičiavimus, formuojančius inovacijas, žinias, įrankius ir visuomenę pasaulyje šiandien ir ateityje.
Teorijos interpretacijos keičia mūsų supratimą apie egzistenciją. Materija nėra objektų rinkinys, o energijos modeliai, rezonuojantys per kvantinį realybės audinį. Kiekviena dalelė, kiekviena žvaigždė ir kiekviena mintis yra šio kosminio ritmo dalis, jungianti visą egzistenciją dinamiškoje, virpančioje Visatoje. Mus sudarančios dalelės mirga milijardus kartų per sekundę. Erdvėlaikis kunkuliuoja virpesiais. Kvantinės dalelės iššoka iš vakuumo. Sąmonė ima realybės mėginius atskirais momentais. Mes negyvename vienoje realybėje. Mes mirkčiojame daugelyje jų. Tai ne tik filosofija; tai vieta, kur kvantinė fizika susitinka su sąmone.
Mokslas primena mums, kad realybė yra gilesnė nei atrodo. Laukai dūzgia nuo energijos net tada, kai dalelių nėra. Visata veikia pagal keistas ir elegantiškas taisykles. Fizikams nepavyksta sukurti vieningos Visatos teorijos – suvienyti bendrosios reliatyvumo teorijos ir kvantinės fizikos. Bandymai jas sujungti į kvantinę gravitacijos teoriją reikalauja žvelgti toliau nei erdvė, laikas ir materija – į kažką pirmapradžio, iš ko protas galėtų sukurti fizinę realybę ir paaiškintų reliatyvumo teoriją ir kvantinę fiziką.
Visi dalijamės tuo pačiu kosmosu. Jūs ir tolimos žvaigždės esame iš susijusių laukų. Šis požiūris skatina mąstyti apie ryšį, o ne skaidymąsi. Ypač kai dabar ginčijamės, sukčiaujame, vagiliaujame, mitinguojame, kai tauta skaldoma dėl menkų problemų, lyginant su Visatos didybe. Fizika primena mums, kad Visata sudaryta iš santykių, nuolat formuojančių egzistencijos audinį erdvėje, laike, sąmonėje ir gyvenime. Tad megzkime santykius. O ateistams fizika siūlytų Dievo ieškoti Visatos didybėje ir sudėtingume, o ne žemės gyvybės evoliucijoje ar auksu išpuoštose katedrose.
Realybė gali veikti kaip kvantinės informacijos tinklas. Užuot laikę realybę kieta materija ir energija, viską, ką patiriame – įskaitant erdvę, laiką ir sąmonę – gali formuoti kvantinės informacijos srautai pačiu fundamentaliausiu lygmeniu.
Kvantinės fizikos įžvalgos rodo, kad mūsų sėkmė ar nesėkmė gyvenime nebūtinai yra atsitiktinumai. Įvykius, kuriuos suvokiame kaip atsitiktinius, gali nulemti veiksniai, veikiantys po realybės paviršiumi. Sėkmė gali atsirasti iš nematomų kintamųjų, koreliacijų ir apribojimų, įterptų į fizines sistemas. Kvantinės tikimybės, susietumas ir t. t. rodo, kad įvykiai nėra izoliuoti atsitiktinumai, jie gali būti subtiliai susieti erdvėje ir laike, kad tikras atsitiktinumas yra itin retas. „Sėkmė“ gali atspindėti trumpalaikį suderinamumą su tikimybių bangomis, o ne atsitiktinumą. Šios idėjos nereiškia, kad mūsų likimas yra iš anksto nulemtas, tačiau galbūt sėkmė nėra magija, o dar nesuprasta fizika.
Fizika taipogi primena, kad mums mirštant informacija yra išsaugoma, duomenys neišsitrina, mūsų biologinio kūno elektromagnetiniai laukai atsipalaiduoja. Bet energija, kuri buvo įstrigusi mūsų kūne, neišnyksta. Ji tik patiria fazinį virsmą – kaip virstantis vandeniu ledas. Mirtis yra fazinis virsmas. Mes pereiname iš mažos entropijos (kūno) būsenos atgal į maksimalios entropijos Visatos būseną.
Visi mūsų kūno atomai yra senesni už Žemę. Jie susiformavo žvaigždžių viduje prieš milijardus metų. Kai tos žvaigždės sprogo, jos išsklaidė šiuos atomus po kosmosą. Tos žvaigždžių dulkės suformavo planetas, vandenynus, gyvybę ir mus. Mes ne tik gyvename Visatoje, mes iš jos sukurti. Tai ne poezija, tai fizika.
Mokslas juda dideliu greičiu, susimaišęs su viltimi, nusivylimu ir tikėjimu. Proveržiai ateina tyliai ir viską pakeičia amžiams. Jie skatina stebėtis, o ne bijoti. Mokslas tęsia savo pažadus, net kai jie vėluoja. Išlikime smalsūs ir kantrūs, nes tylūs atradimai dažnai neša į priekį stipriausią jėgą.
Jonas Grigas yra akademikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys.
Prof. Jonas Grigą ” fizika stulbina..??”.. :
– „.. atomai, molekulės ir mes patys nesame sudaryti iš kietos materijos, o viskas yra nematomų kvantinių laukų sužadinimai. Kvantinė fizika TEIGIA (ne įrodo, o čia priėjo Kindziulis ir tarė..), kad kiekviena dalelė elgiasi kaip banga nematomame Visatos vandenyne. Elektronai, protonai ar atomai nėra tradicinės dalelės, o mirksintys ir išnykstantys virpesiai…”
-„..Materija nėra objektų rinkinys, o energijos modeliai, rezonuojantys per kvantinį realybės audinį. Kiekviena dalelė, kiekviena žvaigždė ir kiekviena mintis yra šio kosminio ritmo dalis, jungianti visą egzistenciją dinamiškoje, virpančioje Visatoje…
-„Fizika TAIPOGI PRIMENA, kad mums mirštant informacija yra išsaugoma…mūsų biologinio kūno elektromagnetiniai laukai atsipalaiduoja. Bet energija, kuri buvo įstrigusi mūsų kūne, neišnyksta. Ji tik patiria fazinį virsmą – kaip virstantis vandeniu ledas. Mirtis yra fazinis virsmas. Mes pereiname iš mažos entropijos (kūno) būsenos atgal į maksimalios entropijos Visatos būseną…”
Mokykloje išmoktus Archimedo, Niutono.., Ampero, Kulono… fizikos dėsnius prisimenantį fizikos diletantą nuotaikingai „stebina” ne fizika, o šiuolaikiniai fizikos „ABSTULBINTI FIZIKAI”…, kurie prieš daugelį šimtmečių Vakarų pasaulio žmonių iš „mistinių” tautų (persai, arabai..) „parsineštas”, savaip suvoktas mistines „tiesas”, kad Šv. Dvasia yra visur ir visuomet, Šv. Dvasia yra kiekviename žmoguje „sielos” pavidalu, kuri yra mažina, niekur nedingsta, iš vienų „būvių transformuojasi į kitus būvius”…, „moksliškai grindžia” prielaidomis, „teorijų interpretacijomis”…
Filosofai prieš ne vieną šimtą metų prof. Grigo straipsnelyje minimą metafizinę(esančią už žmogaus pažinimo gebėjimų ribos) „problematiką -Fizika primena mums, kad Visata sudaryta iš santykių, nuolat formuojančių egzistencijos audinį erdvėje, laike, sąmonėje ir gyvenime. Tad megzkime santykius. „- pavadino „Kosmo” poveikiu žmogiškiems ir ne žmogiškiems „mikro kosmosams”…
Na o „santykių mezgimą” su Visata („Kosmu”) „gali sėkmingai bandyti” nebent šiuolaikiniai, Fukujamos post tiesos, post mokslo.. „mokslą perpratę”, „fizikos apstulbinti FIZIKAI”. Kaip ir visuomet buvo „fiziką daugiau nei perpratusių” žmonių kategorija, kurie, „pasitelkę kvantinės teorijos įžvalgas, pagavę atitinkamus savo vidinių kvantų virpesius…, gali be didelių „fizikinių pastangų save perkelti erdvėje ir laike..”, tuo pačiu laiku palatoje būti pacientu, būti prieš 2000 metų Romos imperatoriumi Cezariu, XIX amžiuje būti Napoleonu…
Tik praradusio gebėjimą mąstyti fizikos atradimai nestulbina.
Tave, perskaičius Grigo straipsnelį, taip pat kaip ir Grigą „apstulbino” straipsnelyje išvardinti „fizikos atradimai” -„kvantinis susietumas, Visata yra daug keistesnė, nei rodo mūsų pojūčiai, kurioje atomai, molekulės ir mes patys nesame sudaryti iš kietos materijos, o viskas yra nematomų kvantinių laukų sužadinimai…”..
Kad fizikos ” stulbinimas pakiltų į aukštesnę pakopą”, save apsičiupinėk kur pasieksi.., kad praktiškai pajustum kaip atrodo „pagal kietumą šiandieninė, kvantinių laukų materija”.. Nepamiršk pamaigyti savo dantis ir nagus, po to metalinį daiktą, lauke akmenį, pagal „kietumą pamatysi kvantinių laukų sužadinimo lygį”…. Žiūrėk, JAV super puper „kosmologas” Maskas tave pakvies į Grigo skelbtą Marso kolonizavimo pradžią… Juo labiau, Lietuva turi eurosojūze savą atsakingą „kosmologą” Kubilių, kuris tikrai bus „už” lietuvaičio dalyvavimą Marso kolonizavimo „atidaryme”…
JAV dar septintame dešimtmetyje pradėjo Mėnulio kolonizavimą, pasakojama, kad JAV astronautas Amstrongas net išsilaipino Mėnulyje, „pririnko visokių gėrybių ir jas pargabeno į žemę”.. Tiesa, panorus ir kitiems pasaulio mokslininkams susipažinti, „pasidžiaugti JAV pasiekimais”, atsitiko „protu nesuvokiama bėda”, visa šios Mėnulio ekspedicijos, JAV astronauto Amstrongo sėkmingos kolonizacijos metu Mėnulyje surinkta daiktinė ir filmuota medžiaga neužilgo „stebuklingai pradingo, išgaravo kaip nežemiškas kamparas..”… Todėl šiandieninės „fizikos apstulbintiems fizikams” nieko nebelieka, kaip „pasikinkius šiandieninę stulbinančią fiziką pradėti” su JAV Masku „kolonizuoti” Marsą….
Liūdna, kai rašyti sugebi, o galvoti – ne.
Žmogus yra tik kosmoso dulkių rinkinys visatos suvirpintas į materiją,kuri nėra žmogaus nei rankos,nei kojos,ar galva,o tik kvantinių dalelių virpesiai.Šiaip žmogus ką pavogęs,išprievartavęs, nudobęs,papjovęs kitą žmogų neturėtų sėsti į kalėjimą,nes taip dirba sąmonės gravitaciniai laukai iš maksimalios entropijos būsenos.
Ar akmuo gali prakalbėti,o duona virsti kūnu.
https://youtu.be/oogJ-cdi7yI?si=YCXqF3n1h14851sc