Neseniai straipsnyje „Informacijos gausos pasekmės“ rašiau, kad žmonės tapo paviršutiniški, ko rezultatas – žmonių kritinis mąstymas yra rekordiškai žemas.
Paanalizuokite socialinius tinklus arba pasiklausykite karštų diskusijų ir pamatysite, kaip greitai žmonės nesuabejoję pasiduoda emocijoms ar nuomonėms. Ne todėl, kad žmonėms nerūpi tiesa, o todėl, kad šiuolaikiniame gyvenime sunku giliai mąstyti.
Nuolatinis blaškymasis trukdo ką nors analizuoti ar abejoti. Kritinis mąstymas reikalauja laiko ir kantrybės, kurių skaitmeninis pasaulis neatlygina. Vietoj to, esame mokomi reaguoti, gintis, greitai pasirinkti pusę ir jos laikytis. Štai kodėl daugeliui žmonių tikras kritinis mąstymas neišsivysto. Štai kodėl tiek mažai žmonių dabar gali kritiškai mąstyti. Italų rašytojas Umberto Eco (1932-2016) sakė: „Socialiniai tinklai suteikė žodžio teisę begalei idiotų, kurie turi tokią pat žodžio teisę kaip ir Nobelio premijos laureatai. Prasidėjo tiesioginis idiotų antplūdis“.
Jie neišmoko kritiškai mąstyti
Mokykloje nemokoma kvestionuoti dalykų ar tinkamai analizuoti informacijos. Dažniausiai mokoma įsiminti faktus ir juos kartoti, todėl žmonės palieka mokyklą taip ir neišsilavinę įgūdžių giliai apie bet ką mąstyti. Jei anksti nesusikuri šio pagrindo, vėliau, kai jau esi įpratęs prie savo įpročių, jį atgauti yra labai sunku. Dauguma žmonių viską daro taip pat paviršutiniškai, kaip ir paauglystėje, nes niekas jiems neparodė, kad yra ir kitas kelias.
Kritinis mąstymas vargina
Kritinis mąstymas reikalauja protinių pastangų, o dauguma žmonių yra išsekę nuo darbo ir gyvenimo. Daug lengviau tiesiog priimti tai, kas tau sakoma, arba vadovautis nuojauta, nei patikrinti, kas yra prasminga. Tas protinis tingumas ne visada yra sąmoningas, tiesiog žmonės veikia su ribota energija ir verčiau ją taupo kitiems dalykams. Gilus mąstymas nustumiamas į šalį dėl greitų išvadų, kurioms nereikia daug protinių galių.
Ego negali pakęsti klydimo
Pripažinti klydimą daugumai žmonių atrodo kaip asmeninė nesėkmė, todėl jie verčiau priims blogas idėjas, nei pripažins, kad padarė klaidą. Jų savivertės jausmas yra susijęs su nuolatiniu buvimu teisiame klydime, todėl mokytis ar keisti nuomonę atrodo neįmanoma. Kritiniam mąstymui reikalingas intelektualinis nuolankumas ir gebėjimas pripažinti, kad kažką padarei ne taip, kad tai nesugriautų tavo pasitikėjimo savimi.
Kai vadovauja tavo ego, imi ginti pozicijas, kuriomis net nebetiki, vien tam, kad išsaugotum veidą. Dauguma žmonių apsupa save draugais ir bendraamžiais, kurie mąsto lygiai taip pat. Kai aplinkiniai sutinka su jūsų požiūriu, nėra spaudimo abejoti niekuo ar svarstyti alternatyvių perspektyvų. Tai skatina tingų mąstymą, nes nesusiduriate su iššūkiais, kurie priverstų jus aštrinti savo samprotavimus. Galiausiai savo burbule supainiojate sutarimą su tiesa.
Painioja informaciją su supratimu
Turėti prieigą prie daugybės faktų nereiškia, kad suprantate, kaip juos naudoti ar matote, kaip jie susiję. Žmonės dalinasi informacija, nesuvokdami gilesnių jos sąvokų, ir mano, kad tai daro juos informuotus. Kritinis mąstymas nėra susijęs su smulkmenų rinkimu ar ginčų laimėjimu remiantis sukauptais faktais. Jis susijęs su konteksto supratimu, dėsningumų pastebėjimu ir gebėjimu pritaikyti žinias naujose situacijose, o ne tik kartoti tai, ką girdėjote.
Aklai pasitiki autoritetais
Daugybė suaugusiųjų niekada neišauga iš vaikiško įpročio manyti, kad kažkas turi būti teisus vien todėl, kad užima valdžios pozicijas ar turi įmantrų titulą. Jie be jokių klausimų priims teiginius, jei juos pateiks gydytojas, politikas ar įžymybė, kuria žavisi. Kritinis mąstymas reiškia faktinių įrodymų ir samprotavimų vertinimą, nepriklausomai nuo to, kas juos pateikia. Kai automatiškai pasiduodate autoritetams, savo mąstymą perduodate kitam, o tai palieka jus pažeidžiamus manipuliavimo ar dezinformacijos.
Bijo sudėtingumo
Dauguma žmonių nori paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus, nes niuansai atrodo nejaukūs ir neaiškūs. Jie verčiau turėtų aiškų, neteisingą paaiškinimą, nei priimtų realybę, kad kai kurie dalykai neturi lengvų sprendimų ar vienos priežasties. Gyvenimas yra chaotiškas ir pilnas pilkųjų zonų, tačiau kritinis mąstymas reikalauja priimti tą sudėtingumą, o ne bėgti nuo jo. Kai reikalaujate paprastumo, galiausiai mąstote pernelyg supaprastintai, o tai neatitinka to, kaip iš tikrųjų veikia pasaulis.
Neabejoja savo mąstymu
Žmonės analizuoja, ką sako kiti, bet retai kreipia tą patį dėmesį į save, kad ištirtų, kodėl tiki tuo, kuo tiki. Jie neklausia savęs, kokius šališkumus gali turėti ir ar jų išvados išplaukia iš įrodymų. Tikrasis kritinis mąstymas apima mąstymą ir apie savo mąstymą. Be šios savimonės negalite pastebėti savo samprotavimo trūkumų ar atpažinti, kada apgaudinėjate save, kad patikėtumėte kažkuo patogiu.
Per daug pasikliauja nuojauta
Dauguma žmonių savo emocinę reakciją traktuoja kaip patikimą tiesą. Jie nusprendžia, ar kažkas atrodo teisinga, ar neteisinga, o tada mąsto atgaline tvarka, kad pateisintų tą jausmą, užuot išnagrinėję, ar tai logiška. Kritinis mąstymas reiškia norą nepaisyti savo nuojautos, kai įrodymai rodo kitką. Jūsų instinktai išsivystė tam, kad jus išlaikytų gyvus tiesioginiame pavojuje, o ne tam, kad padėtų jums spręsti sudėtingas šiuolaikines problemas, kurias reikia atidžiai išanalizuoti.
Kaip pagerinti kritinį mąstymą
Mokantis kritiškai mąstyti, svarbu užduoti klausimus. Nors rizikuojate suerzinti pašnekovą, klausimų uždavimas yra naudingas visiems, nes padeda atskleisti logikos silpnybes ir atveria kelią geresniam problemos sprendimui.
Svarbu abejoti ir savo mintimis bei veiksmais. Svarbu atkreipti dėmesį į gaunamą informaciją. Žmonės, neturintys kritinio mąstymo įgūdžių, linkę ignoruoti informaciją, kurios nenori girdėti.
Kritiškai mąstantys žmonės panaudoja jiems prieinamą informaciją numatymui, kas nutiks ateityje. Svarbu kruopščiai apsvarstyti visas galimas veiksmo pasekmes, praktikuoti kritinį mąstymą kasdieniame gyvenime, analizuoti sudėtingas situacijas, kontroliuoti savo ego.
Reikia skirti tokią pat svarbą tiek savo, tiek kitų mintims. Analizuojant situaciją, reikia sutelkti dėmesį į žmonių motyvaciją, kodėl jie nori tam tikro rezultato?
Jonas Grigas yra profesorius, fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, akademikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, publicistas ir eseistas, paskelbęs šimtus mokslinių straipsnių, keletą monografijų, tarp jų tarptautiniu mastu cituojamų darbų.
Kritiškas, priekabus nusistatymas valdžios atžvilgiu jau yra dar jos neišrinkus. Reikia nemažai pamąstyti (kritiškai) kad rastum kaip valdžią pateisinti. Tačiau kaip nesinori savęs varginti mąstymu… Tegu valdžia pati teisinasi, jei yra teisi.
Straipsnio pavadinimas neteisingas. Dauguma žmonių niekad nemąstė kritiškai.
Kritiškumas nėra nėštumas, pastarasis arba yra arba ne, o kritiškumas turi skalę. Ir kritiškumui intelekto neužtenka, kritiškumui būtini dideli kiekiai informacijos, asmeninė patirtis ir net intuicija. Šiandieninis žmogus nebeturi laiko domėtis aplinka, prisikišti geros informacijos, nes labai užsiėmęs ir paskandintas niekinės informacijos vandenynuose.
Arba skaito Niurnbergo popierkas, išleistas, atspausdintas, Vašingtono vyriausybinėje leidykloje baltais, raudonais, žaliais ir mėlynais viršeliais (U.S.Government Printing Office, Washington 25, D.C., pavyzdžiui, December‘io 15, 1947 ir panašiai). Jei gerai Halės turguje Vilniuje pasiklausinėtum – gal ir rastum iš už prekystalio, jei „bojevykai” tuo metu nemato, kas traukiamas iš slėptuvės. Žinoma, tai nemažai babkių kainuotų. Tiesa brangiai kainuoja, nesvarbu, kad ten ji kartu su klastotėmis, melagingais liudijimais ir atviru deziuku – hipnoze Kapsukės mokslo pirmūnams ir runkeliokams. Kodėl Lietuvoje jos draudžiamos? Ogi todėl, kad žmonės nepradėtų klausinėt to, ko nereikia, ko draudžiama klausti. Kad, mūsų vaikai, sužinoję tiesą nepradėtų gaudyt apsimelavusiuosius anuomet, o dabar – mūsų dabartinį Neosovietinį elitą, neosovietinę nomenklatūrą, mums suformavusią oligarchinę demokratiją ir primetusią dvejopų standartų visur ir viskame sistemą, jos dvejopus principus.
Jules, tai apšviesk mus, pacituok, paaiškink svarbiausias Niumbergo popierkų vietas. Būsime dėkingi. Kiek galima gyventi meluose.
Oi, Jūs man norite užkrauti tokį milžinišką darbą, kuri turėtų atlikti Kapsukės, Riomkės arba Vėdėuškės prapiesoriai, kuriems mokama alga. Ieškokis intike šituos tomus pdf pavidale su ten pateiktais ir išvardintais liudininkais, prokurorais, teisėjais, žurnalistais, kaltinamaisiais, įrodymais ir, svarbiausia, verdiktais (nutarimais, vardais, pavadėmis ir datomis, net valandomis), pavyzdžiui, na, kad ir po tokiais pavadinimais, kaip „Office of United States Chief of Counsel for Prosecution of Axis Criminality“ ir rasi. Rasi, kad skaičius nustatytas, sakykime, „įpylus vengriško šnapso barako Budapešte, dokumentas PS – 2738“ ir kvit. Matematiškai, chemiškai ir pagal fizikos dėsnius tikrint nereikia, nes tai visuotinai žinoma – žino visi Europos ubagai, runkeliai ir labai edukuoti zubrylos, mokslo pirmūnai. Suabejosi – sėsi. Duris akimirksniu išlauš. O dabar, kai vėl rimtai gręsia nauja okupacija – tai labai pavojinga.
Todėl,kad žmonių smegenys ir sielos užkrėstos technologizacija,žalingais įpročiais,pomėgiais ir blogos kokybės maistu.Mažai žmonių,ypač jaunosios kartos skaito geras,klasikines knygas per kurias ateina žymiai platesnis pasaulėvaizdis,pasaulėjauta.
Žmonės mąsto kritiškai , kaip ir karštakošiškai. Paskaitykite skaitytojų komentarus 9 ir10 kritiški. Tačiau elgiasi žmonės apdairiai prisiderindami prie tikros, ar įsivaizduojamos daugumos, ir valdžios. Ir teisingai daro, nes kritiškas žmonių mąstymas paviršutiniškas, susijęs su momentu ir nepramatantis tolesnių pasekmių
Taip, o kaipgis, jei Lietuva parengta okupacijai – tai matosi iš vieno ką tik kritusio Kultūros viceministro, ir vieno itin garsaus laikraščio sūnelio. Jau nebeabejojama, kad taip ir nutiks. Štai toks Jums atsakymas dėl tolimesnių pasekmių.
Negalima painioti nuojautos ir kritinio mąstymo – tai skirtingos pažinimo rūšys. Tai, ką vadiname loginiu mąstymu, gali būti irgi klaidinga.
Smegenų veikla – sudėtingas dalykas.
Be jokios abejonės, kad sudėtingas ne tik dalykas, bet ir reikalas, bet nuojauta nemažiau svarbi ir, žinoma, istorijos išmanymas. Tos, kuri Kapsukėje nedėstoma ir vadovėliuose nerašoma, apart deziuko. Apart mūsų vaikų hipnotizavimo mokykloje per E.Bernays dezavimo (dezinformavimo arba lietuviškai – sisteminio melavimo) triukus. Logiškai ir kritiškai mąstantys žmonės turi mažiau klaidingą arba išvis neklaidingą nuomonę. Mūsuose melas ir dezi propaganda sureliginti – už tiesą iškart tempiamas teisman ir sodinamas. Toks tatai tas egzistencinis- logiškai kritiškas mąstymas. Žodžiu, žinių patikrinimas (sich vorweg im schon sein in der Welt bei der innerweltlichen Seienden).
Kas jau čia taip už tiesą pasodintas? Nebent anūkas Paleckis, už komtiesą. O teismas teisiam žmogui su nugarkauliu tiesiog proga viešai išdėstyti ir įrodyti savo teisumą. Pradžiai teisuoliai turi išmokti skirti teismą nuo nuosprendžio. O ne krūpčioti nuo teismo kaip nuo neteisybės.
Tuščia galvelė tamstos…
Kriti6ki komentarai nerodo kritinio m1stymo.
O todėl, kad paklausęs, kaip buvo suskaičiuota – tuoj pat sėsi. „Bojevykai” duris lauš. Mūsų neosovietinis elitas ir krūmuose tupintys inteligentai mūsų vaikams aiškina, kad jiems matematikos anei tiesos nereik, kad nepradėtų logiškai ir kritiškai mąstyti, ir nebeklausyt raudonosios oligarchijos. Na, tų, kurie iš Internacizmo aktyvistų nudreifavo į oligarchus čia ir Londone. Reikia oligarchams tik vergų, o ne matematinės logikos. Lazda turi du galus – viskas dvi puses, todėl Londone ir Niujorke viršų ima Didžiojo Trejeto globotiniai, kad tai jau niekad nebepasikartotų. Sąmoningų žmonių nereik, kai Internacizmus viršų ima.