Prof. Jonas Grigas. Jungtis tarp senojo ir šiuolaikinio pasaulio

Žmonija nuėjo ilgą kelią, kol genialūs protai sukūrė gyvenimą, kokiu daugelis gali džiaugtis dabar. Nedaug istorijos epochų paliko tokį neišdildomą pėdsaką pasaulyje kaip Renesansas. Kartu su meno, literatūros ir muzikos aukso amžiumi šis XIV–XVII a. Europos istorijos laikotarpis yra jungtis tarp senojo ir šiuolaikinio pasaulio. Per šiuos šimtmečius darbštūs ir protingi žmonės apdovanojo pasaulį įrankiais, kurių reikėjo kuriant geresnį pasaulį su geresniais miestais, geresniu transportu, geresne buitimi ir prieiga prie informacijos. Tiek daug kertinių šiuolaikinio patogumo daiktų, kuriuos šiandien laikome savaime suprantamais, Renesanso laikais buvo pažangiausių technologijų išradimai ir kūriniai, kuriems išradėjai paskyrė savo gyvenimą.

Spausdinimo mašina

Galima tvirtai laikyti, kad Gutenbergo spausdinimo mašina yra svarbiausias šių laikų išradimas. Pirmą kartą istorijoje idėjas ir informaciją buvo galima atkurti ir platinti masėms. Spausdinimo mašiną 1436–1440 m. išrado vokiečių auksakalys Johannesas Gutenbergas. Norėdamas išbandyti savo išradimą ir įrodyti jo naudingumą, Gutenbergas išspausdino 180 Biblijos egzempliorių. Šios Gutenbergo Biblijos dabar yra vienos geidžiamiausių pasaulyje.

Mikroskopas

Mikroskopas nuo pat jo išradimo 1590 m. tapo vienu iš būtiniausių įrankių beveik visose mokslo srityse. Jis suteikė galimybę tyrinėti akiai nematomą mikropasaulį pasaulį ir atrasti daugybę medicinos, fizikos ir chemijos reiškinių. Pirmąjį mikroskopą sukūrė olandai tėvas ir sūnus Hansas ir Zacharias Janssenai. Manoma, kad Hansas sumanė mikroskopą, o idėją įgyvendino sūnus Zacharijas.

Teleskopas
Italų astronomas Galilėjas Galilėjus padarė daugybę išradimų, kurie pakeitė pasaulį, ir tvirtai laikėsi mokslinių įsitikinimų, net kai Katalikų bažnyčios buvo persekiojamas ir suimtas. Vienas svarbiausių jo išradimų buvo teleskopas. Jo pirmasis modelis, sukurtas 1609 m., galėjo vaizdą padidinti tik iki trijų kartų, todėl nebuvo labai naudingas. Kai teleskopo gebą didinti vaizdą padidino iki 30 kartų, jis atrado keturis Jupiterio palydovus, Paukščių Taką ir Mėnulio kraterius. Šiandien milžiniški teleskopai atskleidė Visatos didybę.

Garo variklis
Istorijos laikais, net senovės Graikijoje, buvo prietaisų, kuriuos būtų galima pavadinti garo varikliais. Deja šios nebuvo pakankamai naudingos. Tai buvo iki 1698 m., kai anglas Thomas Savery pristatė pasauliui savo garo mašiną, kuri padėjo pagrindą visiems šiuolaikiniams garo varikliams. Garo variklis buvo esminis žingsnis mechanikos istorijoje, nes su jo atsiradimu prasidėjo industrializacijos era. Pirmą mašiną, kuri garų kondensacijos metu atsirandančią jėgą paverčia sukamuoju judesiu, galinčiu sukti ratą, 1705 m. užpatentavo anglas Thomas Newtommen. Tačiau 1769 metais anglų išradėjas Džeimsas Vatas sukonstravo daug ekonomiškesnę garo mašiną. Ji kalnakasybos darbuose pakeitė 12 arklių, todėl jos galia buvo prilyginta 12 arklio galių. Ji buvo plačiai pritaikyta ir pavertė Didžiąją Britaniją galinga imperija, o mašinų galia iki šiol matuojama arklio galiomis.

Švytuoklinis laikrodis
Laiko matavimas buvo visam laikui pakeistas 1656 m., kai olandų matematikas, astronomas ir fizikas Christianas Huygensas pristatė pasauliui savo švytuoklinį laikrodį. Švytuoklinis laikrodis beveik 300 metų išliko auksiniu tikslaus laiko matavimo standartu visame pasaulyje. Švytuoklinis laikrodis laiką matavo 10 sekundžių tikslumu per parą. 1721 m. Georgas Grehamas (George Graham) tokių laikrodžių tikslumą padidino iki sekundės per parą. Dabar laiką atominiai laikrodžiai matuoja didesniu nei milijardosios sekundės tikslumu (apie laiką žiūr. mano knygoje „Kiek trunka sekundė.“

Akiniai
Ankstyvoji akinių istorija yra labai ginčytina, tačiau daugelis istorikų mano, kad nuopelnas atitenka italų išradėjui Salvino D’Armati. Renesanso epochoje akinių technologija buvo labai pažengusi į priekį. Įvairūs išradėjai XV amžiuje gamino akinius, kurie padėjo esant trumparegystei, toliaregystei ir kitoms akių ligoms.

Nardymo kostiumas
Italas Leonardo da Vinči tikriausiai yra pati garsiausia Renesanso figūra. Da Vinči buvo toks pat iškilus išradėjas, kaip ir menininkas. Vienas iš daugelio jo išradimų buvo pirmasis nardymo kostiumas. Kai kurie istorikai mano, kad jis buvo sukurtas kaip karinė, o ne jūrų tyrinėjimo priemonė. Šiandien be naro kostiumų neapsieina jos abi.

Degtukai
Nors šiais laikais degtukai pamažu išeina iš mados, kažkada jie buvo revoliucinis įrankis, naudojamas liepsnai uždegti greičiau nei bet kada anksčiau. Degtukus 1680 m. išrado airių chemikas Robertas Boylas. Boylo degtukai buvo pavojingi ir netinkami naudoti visuomenei. Tik po 200 metų anglas Džonas Walkeris sukūrė ir pagamino plačiai naudojamus fosforo degtukus.

Parašiutas
Leonardo da Vinči sukūrė parašiuto eskizus, o kitas italas – Fausto Veranzio apie 1590 m sukūrė parašiutą ir atliko su juo daugybę eksperimentų. Remiantis viena istorija, kai Veranzio buvo 65 metai, jis užkopė į 98,6 m. aukščio šv. Morkaus kalno viršūnę, su parašiutu nušoko ir laimingai pasiekė žemę. Šiandien parašiutai daugiausia praverčia kariškiams.

Vandens nuleidžiamas tualetas
Bene svarbiausias išradimas, kuriuo pasinaudota daugiausiai, yra tualetas. Anglijos didikas Džonas Haringtonas XVI amžiaus pabaigoje sukūrė pirmąjį tualetą su vandens nuleidimu. Anglijos karalienė netrukus sužinojo apie Haringtono išradimą ir užsakė jį karališkiesiems rūmams. Haringtono dizainas neatsižvelgė į tualeto kvapus, bet per ateinančius šimtmečius jo išradimas buvo patobulintas. Ukrainoje plėšikaudami kai kurie rusų kareiviai iki šiol nebuvo matę tokių tualetų namuose.

Kraujo perpylimas
Pirmuosius kraujo perpylimus 1667 m. birželio 15 d. atliko prancūzų gydytojas Žanas-Baptistas Denysas. Denysas gydė karščiuojantį pacientą ir nusprendė berniukui supilt apie 12 uncijų ėriuko kraujo. Pirmasis bandymas pasirodė sėkmingas, todėl Denysas atliko dar tris perpylimus vis didesnio kiekio ėriuko kraujo ir galiausiai nužudė du savo pacientus. Tada kraujo perpylimą Bažnyčia Prancūzijoje uždraudė daugeliui metų. Dabar kraujo perpylimas kasdien gelbsti žmonių gyvybes.

Bankai
Nors pinigų skolinimas yra senovinės sąvokos, tokios institucijos, kaip šiandien žinomi bankai, Italijoje atsirado tik Renesanso laikotarpiu. Pirmasis modernus bankas istorijoje siejamas su viena galingiausių Medičių šeimų Europoje. Nors ilgiausiai pasaulyje veikiantis bankas „Banca Monte dei Paschi di Siena“ taip pat datuojamas Italijos renesanso laikais, jis nebuvo pirmasis. Pirmasis buvo Medičių bankas, kurį įkūrė Džovanis de Mediči. Džovanis buvo vienas pirmųjų Medičių dinastijos atstovų ir jam priskiriamas šeimos kilimo į valdžią nuopelnas. Dabar bankai tapo mūsų civilizacijos varikliais.

Povandeninis laivas
Nors daugelis galvoja apie Renesansą kaip architektūros, muzikos ir meno klestėjimo laikotarpį, daug kūrybinės energijos buvo skirta karinei pažangai. Vienas iš jų, įgijęs didžiulę reikšmę XX amžiuje, buvo povandeninis laivas. Pirmąjį povandeninį laivą 1620 m. išrado olandų inžinierius Cornelis Drebbel. Jis pribloškė žiūrovus, kai buvo demonstruojamas prie Temzės upės Londone. Nors išradimas padarė įspūdį karaliui ir stebėtojams, karinio jūrų laivyno vadovai neįžvelgė jo praktinio panaudojimo ir nesukūrė povandeninio laivo Anglijos laivynui. Šiandien povandeniniai laivai su branduolinėmis raketomis gali sugriauti pasaulį.

Laikraščiai
Vienas iš svarbiausių vėlesnių įvykių po revoliucinės Gutenbergo mašinos išradimo buvo pirmasis išspausdintas laikraštis. Dabar rašytinis žodis plačiai prieinamas, informacija gali būti plačiai paskleista masėms, o kolektyvinė atmintis yra daug įtraukesnė. Pirmaisiais XVII amžiaus metais vokiečių leidėjas Johanas Carolus pradėjo leisti laikraštį „Relation aller Fürnemmen und gedenckwürdigen Historien“ (Visų iškilių ir įsimintinų istorijų aprašymas). Laikraštis kurį laiką buvo platinamas Strasbūre, bet niekas nežino, kada jis pasibaigė. Šiandien laikraščių reikšmė vėl mažėja.

Pakeliamasis bokštas
Nepakeičiamas Renesanso laikų statybininkų, architektų ir miestų planuotojų įrankis buvo žinomas kaip pakeliamasis bokštas, kurį XVI amžiaus pabaigoje išrado italų architektas Domenico Fontana. Mašina sulaukė didžiulio susižavėjimo 1590 m., kai ja buvo perkeltas 251 metrą iš Vatikano šv. Petro aikštės centro didžiulis 327 tonas sveriantis šv. Petro bazilikos obeliskas, kur jis stovėjo daugiau nei tūkstantį metų nuo Kaligulos valdymo laikų. Dabar pakeliamieji bokštai statyboje pakeičia šimtus darbininkų.

Šaltiniai: Historyplex, Atlas Obscura, The Collector ir Bizarre inventions throughout history.