Prezidento rinkimai. Kandidatai kviečia žmones kuo gausiau balsuoti.
Didysis graikų mąstytojas Aristotelis yra pastebėjęs, kad žmogus iš prigimties yra politinis gyvulys. Patyrinėjus moksliškai šią idėją atrodo, kad Aristotelis galbūt buvo teisus.
Tyrimai rodo, kad žmonės turi genetinį polinkį dalyvauti rinkimuose ir balsuoti, nors supranta, kad kandidatai į prezidento postą debatuose juos akivaizdžiai apgaudinėja, kritikuodami esamą tvarką ir žadėdami tai, ko neįvykdys. Bet žmonių noras balsuoti arba nebalsuoti gali būti susiję su mūsų biologija.
Kai sociologinius tyrimus atliekantys žmonės kalba apie tai, kas ateis rinkimuose balsuoti, jie spekuliuoja tokiais faktoriais, kaip amžius, lytis, šeimyninė padėtis, išsilavinimas, pajamos, nuosavybė, politinis išprusimas, tikėjimas.
Tačiau tyrimai rodo, kad kiekvienas iš minėtųjų faktorių turi mažai įtakos.
Žmonės, kurie rinkimuose dažnai balsuoja, tai daro net aiškiai žinodami, kad jų balsas neturės jokios įtakos rinkimų rezultatams.
Atrodo, tarsi rinkėjai būtų užprogramuoti balsuoti, nors sveikas protas sako jiems, kad tai beprasmiška. Todėl kai kurie žmonės niekada nebalsuoja. Kyla klausimas, ar čia nėra kažko labai esminio žmonių biologijoje?
Kalifornijos universiteto politologas Džeimsas Fovleris (James Fowler) nutarė patyrinėti, kaip balsuoja tikrieji ir broliški dvyniai.
Jei noras balsuoti yra genetikoje, tai tikrieji dvyniai turėtų balsuoti vienodai, kadangi jų DNR yra vienodos, o broliški dvyniai turi tik pusę vienodų DNR, todėl turėtų balsuoti ne taip vienodai.
Ištyręs 768 tikrųjų dvynių ir 560 broliškų dvynių balsavimo ir jų dalyvavimo politikoje rezultatus nustatė, kad genetika lemia 72 proc. balsavimo ir 60 proc. dalyvavimo politikoje rezultatų, kitus lemia aplinka ir kiti faktoriai. Genetika lemia ne už ką žmonės balsuos, o tik ar jie yra linkę, ar nelinkę balsuoti.
Vargu, ar žmonės turi vieną balsavimo arba dalyvavimo politikoje geną. Tikriausiai vienų norą dalyvauti politikoje (partijose, kuriomis mažai kas pasitiki) ir balsuoti, kitų nemėgti politikos (partijų) ir nebalsuoti lemia šimtai genų, susijusių su įgimtu noru bendrauti.
Kai genomų amžiuje genetinio kodo tyrimai tapo plačiai prieinami, paieška tokių genų (o gal jų mutacijų) tarp mūsų artimiausių gauruotų giminaičių padėtų išsiaiškinti, ar mes turime bendrus neurobiologinius bendravimo pagrindus, ar žmonės ir šiuo požiūriu yra išskirtiniai kūriniai.
O kol tai neaišku, linkiu išsirinkti racionaliausiai mąstantį prezidentą ar prezidentę.
