Prof. Jonas Grigas. Ar religija tikrai mums naudinga?

Šiandien, kai Lietuvos visuomenė ypač susiskaldžiusi, kai dešimtys tūkstančių žmonių protestuoja prieš melagių partijos valdžios veiksmus, pakalbėkime, kas gali atnešti žmonėms ramybę.

Kai gyvenimas tampa sunkus, daugelis žmonių siekia į kažką įsikibti. Religija suteikia paguodą per maldas, ritualus, žodžius, kuriuos reikia pasakyti, kai niekas neturi prasmės. Tai gali padėti jums jaustis taip, lyg nieko neišgyventumėte vienas, net jei ir išgyvenate. Tas nereiškia, kad tai išspręs jūsų problemas. Tačiau kai kuriems pakanka turėti mintį, kad už skausmo slypi tikslas – tęsti, kai visa kita žlunga.

Ji sukuria integruotą bendruomenę

Vienas dalykas, kurį religija daro gerai, yra rinkti žmones. Galite pasirodyti, daug nekalbėti ir vis tiek būti apsuptas žmonių. Toks palaikymas gali būti išsigelbėjimas, ypač kai jaučiatės pasimetę ar vieniši. Be to, tai ne tik apie tikėjimą; kalbama apie buvimą kažko dalimi. Grupiniai pokalbiai, bendras sielvartas, bendras džiaugsmas. Kartais užtenka vien būti tarp žmonių, kad išgyventum.

Moko žmones galvoti apie teisingą ir neteisingą

Religingi ar ne, dauguma žmonių nori būti padorūs. Religija suteikia daugiau erdvės apgalvoti gerumą, sąžiningumą ir tai, kokiu žmogumi norite būti. Tai kelia klausimus, kurie ne visada kyla kitur. Žinoma, žmonės ne visada gyvena pagal tai, ką skelbia, bet religija skatina tokius apmąstymus, gali nukreipti žmones geresnėmis kryptimis, nei jie būtų pasukę kitu keliu.

Dėl jos kai kurie žmonės jaučiasi saugūs nežinioje

Didžioji gyvenimo dalis yra nenuspėjama. Liga, mirtis, širdies skausmas – jie ateina, norime to ar ne. Religija suteikia galimybę įprasminti dalykus, kurie neturi prasmės. Tai suteikia žmonėms kažką tvirto, į ką galima atsiremti, kai visa kita griūva. Tai tinka ne visiems, bet žmonėms tai padeda, tai nėra susiję su aklu tikėjimu. Tai apie ramybę, net jei ji tyli ar laikina.

Skatina rutiną, kurios kartais žmonėms reikia

Žmonėms, kovojantiems su sielvartu, nerimu ar chaosu, religija dažnai siūlo kažką paprasto, bet galingo. Pasirodyk čia, pasakyk šiuos žodžius, uždek žvakę. Kai atrodo, kad tavo gyvenimas nukrypo į šoną, tokia struktūra gali raminti. Net tada, kai tikėjimas svyruoja, ritualai vis tiek turi svorį. Tai mažiau apie teologiją, o labiau apie jausmą, kad esate kažko didesnio nei jūsų pačių streso spiralės dalis.

Gali padėti žmonėms mažiau bijoti mirties

Kad ir kuo tikėtumėte, mirtis jaudina. Tikinčius žmones dažnai paguodžia mintis, kad po to yra daugiau. Kad tai nėra tik baigta kelionė. Tai neištrina baimės, bet ją sušvelnina. Kai kas nors netenka mylimo žmogaus, padeda patikėti, kad jis vis dar kažkur yra ir kad jis neišnyko. Tokios vilties, nesvarbu, pažodinės ar simbolinės, gali pakakti, kad išgyventumėte tamsiausias akimirkas.

Gali padaryti žmones dosnesnius

Religija dažnai verčia žmones pažvelgti į save. Maistas, lėšų rinkimas, pagalba nepažįstamam žmogui – tai ne tik geros savijautos akimirkos. Daugeliui žmonių jie yra jų tikėjimo sistemos dalis. Net jei kai kurie žmonės duoda tik todėl, kad mano, kad turėtų, poveikis vis tiek svarbus.

Suteikia žmonėms tapatybę

Religija gali formuoti tai, kaip matote pasaulį, kaip priimate sprendimus, kaip bendraujate su žmonėmis. Nors religija gali suteikti kažkam stiprų savęs jausmą, ji taip pat gali įkalinti etiketes ar lūkesčius.

Ne visos religinės erdvės yra saugios

Deja, ne kiekviena bažnyčia, mečetė, šventykla ar dvasinė grupė yra sveika. Kai kurie žmonės pasitraukia labiau sužeisti nei pasveikę. Religija buvo naudojama gėdinti, kontroliuoti ir atskirti, ir tos žaizdos yra gilios. Žmonėms, kurie tai patyrė, religija nėra paguoda – ji jaučiasi kaip trauma. Tai, kad kažkas padeda kitiems, dar nereiškia, kad tai padės jums. Nėra gėdos pasitraukti, kai kažkas švento tampa toksiška.

Gali paskatinti savirefleksiją

Religija dažnai verčia susimąstyti apie dalykus, kurių kitaip išvengtumėte. Kur dedate savo energiją? Kaip elgiatės su žmonėmis? Kokį palikimą paliekate? Tai nėra maži klausimai, bet juos verta užduoti. Nereikia būti giliai religingam, kad vertintum tokį apmąstymą. Jis gali išvesti jus iš autopiloto ir padėti ištaisyti kursą, kai gyvenimas pradeda nukrypti nuo vėžių.
Parodo žmonėms kur eiti, kai viskas griūna

Ligoninės. Laidotuvės. Psichikos sveikatos spiralės. Akimirkos, kai žmonėms nebelieka žodžių. Religija dažnai yra vienintelis dalykas, kurio žmonės siekia, kai visa kita nustoja prasmės. Netgi nepraktikuojantys žmonės kreipiasi į maldas ar ritualus, kai gyvenimas juos išmuša. Kai nieko daugiau nelieka, užtenka tik uždegti žvakę, kad jaustumei mažiau pasimetęs.

Nebūtinai turi būti viskas arba nieko

Daugelis žmonių mano, kad turite visiškai pritarti religijai arba visiškai ją atmesti. Tačiau vis daugiau žmonių atranda savo dvasingumo versiją, tai, kas atrodo teisinga, nepažymėjus visų tradicinių langelių. Galite pasiimti tai, kas skamba, palikti tai, kas ne, ir vis tiek sukurti ką nors prasmingo. Jūs neprivalote to aiškinti ar įrodinėti. Tikėjimas, abejonės, ramybė – jiems leidžiama egzistuoti greta.

Nesvarbu, ji jums tinka, ar ne, ji yra giliai žmogiškas dalykas

Jei norime tikėti kažkuo didesniu, mes tai gauname. Religija yra tik vienas iš būdų, kaip žmonės bando patenkinti tuos poreikius. Tai ne vienintelis kelias, bet daugeliui jis įstrigo. Taigi, ar religija mums naudinga? Sunku sutikti su vieno mano intelektualaus feisbuko draugo pastebėjimu, kad religija yra protinė žmonių negalia.

Ar protinę negalią turintys žmonės statė didingas katedras, įspūdingas pilis ir rūmus, kūrė mokslą ir civilizacijas? Ar nereligingi barbarai buvo protingesni?

Kai kuriems religija gelbsti gyvybes. Kitus ji apsunkina. Tačiau viso to viduryje yra erdvės užduoti savo klausimus ir rasti tai, kas atneša jums ramybę, kad ir kokia ji būtų.

Jonas Grigas yra akademikas, profesorius, fizikas, feroelektrikų tyrimų pradininkas, ilgametis VU dėstytojas, tikrasis Lietuvos mokslų akademijos narys, publicistas, parašęs šimtus mokslinių straipsnių ir išleidęs išleidęs knygas, tarp jų „Microwave Dielectric Spectroscopy of Ferroelectrics and Related Materials“, „Kiek trunka sekundė“, „Pažinimo šaknys ir vaisiai“ ir „Pažinimo keliais“.