Tikėtina, kad žinome dar ne visus pasaulį valdančius dėsnius. Dirbtiniam intelektui (DI) tobulėjant neregėtu tempu, kyla klausimas, ar jis galėtų atskleisti naujus dėsnius, kurių žmonės nesuprato. Ši mintis ne tik žavi, bet ir gali pakeisti mūsų sampratą apie Visatą.
DI jau padarė didelę pažangą fizikoje, padėdamas mokslininkams nuo duomenų analizės iki sudėtingų sistemų modeliavimo. Tradiciškai fizika rėmėsi žmogaus intuicija ir eksperimentais, kad atskleistų gamtos pasaulį valdančius dėsnius. Tačiau DI siūlo naują paradigmą. Jis gali peržiūrėti didžiulius duomenų rinkinius, atskleisdamas koreliacijas ir įžvalgas, kurioms iššifruoti gali prireikti metų. Dėl gebėjimo greitai apdoroti duomenis ir mokytis iš jų DI gali rasti naujų gamtos dėsnių.
Vienas iš pagrindinių DI privalumų yra gebėjimas atpažinti modelius. Fizikoje reikia aptikti eksperimentinių duomenų dėsningumus, panašius į adatos radimą šieno kupetoje, kai šieno kupetą sudaro sudėtingi, daugiamačiai duomenys.
Algoritmai yra DI pagrindas sprendžiant konkrečias fizikos problemas. Algoritmus galima panaudoti teorijos parametrams optimizuoti, kad ji labiau atitiktų stebimus reiškinius. Šis procesas gali padėti atrasti naujus dėsnius.
Nepaisant savo potencialo, DI turi apribojimų. Jam trūksta intuityvaus supratimo, kurį turi žmogus. Nors DI gali atpažinti modelius, jis gali nesuprasti pagrindinių principų, kurie valdo šiuos modelius. Be to, dirbtinio intelekto išvadas turi interpretuoti ir patvirtinti žmonės, kad jie būtų prasmingi ir tikslūs. Šis simbiotinis dirbtinio ir žmogaus intelekto ryšys yra labai svarbus siekiant proveržių.
DI jau sėkmingai taikomas įvairiose fizikos srityse. Astrofizikoje DI algoritmai naudojami galaktikoms klasifikuoti ir kosminiams įvykiams numatyti. Dalelių fizikoje DI apdoroja duomenis iš hadronų greitintuvo eksperimentų. Šios programos rodo, kad DI gali pagerinti mūsų supratimą apie Visatą ir paskatinti naujų dėsnių atradimą.
Prof. Moritzas Helias iš Forschungszentrum Jülich pažangiojo modeliavimo instituto rašo, kad gimsta DI fizika, apimanti mašininio mokymosi fiziką. Esminė idėja, kurią sukūrė Claudia Merger („Physical Review X“, 20 November 2023) yra neuroninio tinklo naudojimas, kuris išmoksta tiksliai susieti stebimą sudėtingą elgesį su paprastesne sistema. DI supaprastina sudėtingas sąveikas tarp sistemos komponentų ir sukuria atvirkštinį atvaizdavimą su apmokytu DI. Ši pasaulio perspektyva, paaiškinanti ją iš skirtingų jo dalių sąveikos, kuri vadovaujasi fizikos dėsniais, yra fizikos pagrindas, todėl vadinama „DI fizika.“
Žvelgiant į ateitį, dirbtinio intelekto ir fizikos bendradarbiavimas galėtų padėti giliau suprasti Visatą ir mūsų vietą joje. Galimybė DI atrasti naujus fizikos dėsnius yra viliojanti perspektyva, galinti pakeisti mūsų mokslinį kraštovaizdį. Nors galima DI nauda fizikoje yra didžiulė, dirbtinis intelektas turi būti naudojamas atsakingai ir etiškai.
Apibendrinant galima pasakyti, kad DI galimybė atrasti naujus dėsnius yra jaudinanti ir bauginanti. Esant ant šios naujos ribos slenksčio, novatoriškų atradimų potencialas yra didžiulis. Dirbtinio intelekto gebėjimas apdoroti ir analizuoti duomenis precedento neturinčiu greičiu gali lemti įžvalgas, kurių tyrinėtojai nepastebėjo šimtmečius. Kelionė siekiant atskleisti šiuos paslėptus Visatos dėsnius dar tik prasideda, o dirbtinis intelektas yra pagrindinis šios paieškos žaidėjas. Tokių atradimų pasekmės gali būti gilios, pakeisdamos mūsų supratimą apie Visatą ir mūsų vietą joje.
Dirbtiniam intelektui talkina vis nauji atradimai. Bendrovė „Cortical Labs“ ką tik pristatė pirmąjį pasaulyje biologinį kompiuterį CL1. Jis sulieja gyvas žmogaus smegenų ląsteles su siliciu, sukurdama sintetinį biologinį intelektą (SBI). Jis mokosi, prisitaiko ir vystosi realiuoju laiku, kaip ir mūsų smegenys. Mokslininkai gali bendrauti su gyvais neuroniniais tinklais per CL1. Nuo vaistų atradimo ir robotikos iki individualizuotos medicinos SBI gali padidinti DI galimybes. „Technology Review“ rašo, kad Andrea Stocco su kolegomis Vašingtono universitete sujungė elektroencefalografą ir transkranijinę magnetinę stimuliaciją, perduodančią informaciją į smegenis, ir sukūrė pirmąjį minčių perdavimo tinklą, kuris kelia didelių etikos ir atsakomybės klausimų.
Visi prasaliecio komentarai yra puikus beprasmių žodžių kratinys.
DI reikia nuolat klausti kada bus pasaulio pabaiga. Kuo greičiau, tuo mažiau svarbu kokius dėsnius atras DI
Nelabai supratau „prašaliečio” paistalynės. Gal mėgina demonstruoti „intelektą”?
„Nuginkluojančiai” pavarydamas – „Nelabai supratau „prašaliečio” paistalynės”.., bandai ” moksliškai pamėtyti pėdas”..
Savo diletantiniame komentare pacitavau tavo komentaro „generalines, mokslines mintis”, sau ir kitiems „paryškindamas” tavo „generalinių mokslinių minčių” „raktinius” žodžius didžiosiomis raidėmis – ” O Visatos kontekste, tai net apie savo Saulės sistemos planetas iki „Voyager“ 1 ir 2 skrydžių 1977 m. žinojome tiek, kad po jų padarytų atradimų, skrydžio metu, tos žinios pasirodė buvusios, švelniai tariant, nelabai rimtos… su DI pagalba mūsų žinojimo kampas apie Visatą prasiplės tokiu laipsniu, kad dabartinės žinios, taip pat kels šypseną…”..
Iš tavo „mokslinės pusės” gaunasi kažkaip „nekorektiška” pacituotus tavo komentaro ar prof Grigo straipsnelio – „TIKĖTINA, kad žinome dar ne visus pasaulį valdančius dėsnius…”-, „gilius pasamprotavimus” garbingai, bet nepelnytai priskirti „prašaliečio” paistalams….
Kodėl tikėtina? Kodėl tikėtina, kad ne viską žinome apie pasaulį valdančius dėsnius?
Pirma, apie kokį pasaulį kalbame? Jei apie tą kuris yra šalia mūsų iki atmosferos viršaus, tai daugiau nei akivaizdu, kad žinome labai mažai ir tai patvirtina tie tempai, tas progresas atradimų srityje, juk Galilėjus beveik prieš 500 m. taręs: „o vis dėlto ji sukasi“, nežinojo vėliau atrasto I. Niutono „Visuotinio traukos dėsnio“, todėl lengvai galėjo būti išjuoktas.
O Visatos kontekste, tai net apie savo Saulės sistemos planetas iki „Voyager“ 1 ir 2 skrydžių 1977 m. žinojome tiek, kad po jų padarytų atradimų, skrydžio metu, tos žinios pasirodė buvusios, švelniai tariant, nelabai rimtos. Bijau net minties, kokie atradimai bus padaryti po 200 m. kai Saulės sistemos planetos vėl išsirikiuos į vieną eilę ir vėl bus nesunkiai pasiekiamos naujiems voyageriams, kurie tikrai skris, žinoma, jei koks išsigimėlis Maskvoje, Pekine ar dar kur nors nesunaikins šios mažytės ir nuostabios Visatos kruopelytės vardu Žemė.
Ir DI čia tikrai pasitarnaus, juk prisiminus, kad „Voyager1“ ir „Voyager2“ kompiuterių atminties talpa prilygo tik mūsų laikų kompiuterio diskelio, kurių nebenaudojame, talpai, ir, kad tai leido ne tik pasiekti Saulės sistemos ribą, bet ir toliau sėkmingai skrieti tarpsisteminėje erdvėje, tai su DI pagalba mūsų žinojimo kampas apie Visatą prasiplės tokiu laipsniu, kad dabartinės žinios, taip pat kels šypseną.
Ir dar.
„Nepaisant savo potencialo, DI turi apribojimų. Jam trūksta intuityvaus supratimo, kurį turi žmogus“.
Nenorėčiau būti laikomas užsiangažavęs, bet vėl grįžtu prie vaizduotės. DI jos tikrai neturi, gal būt niekada ir neturės, tad niekada ir nesugebės pakilti virš tos gyvenimo kasdienybės ir nebus pagautas polėkio, kuris leis į viską pažvelgti taip, kaip daro žmogus, vedamas ne tik racionalaus proto, bet ir valdomas jausmų.
Taigi, jei po obelimi pasodinsime DI, pripildyta gyvų žmogaus smegenų lastelių, sulietų su siliciu, tai nukritęs ant galvos „obuolys“ vargu ar padarys koki nors postūmį vaizduotėje, naujų gravitacijos dėsnių paieškose.
O gravitacija gali būti daug praktiškesnė, ne tokia jau magiška, kokia dabar bandome įsivaizduoti, juk į viską žiūrime ir viską vertiname per žmogaus sąmonę, tai ką ji iki šiol sugebėjo pažinti. Ar dažnai susimąstome, kad ji, žmogaus sąmonė, taip pat, kaip ir visą kas yra šioje planetoje, gali būti tik laboratorija, kurią susikūrė kažkas, kuris taip pat ekspermentuoja, kur nors kitoje mūsų galaktikos sistemoje, tik gal būt su didesne ir galingesne „saule“, kurios energija gali neįsivaizduojamą kiekį visko daugiau, nei tą Saulutė, kuri kasrytą pamalonina mūsų Žemelę.
Komentare rašai – „.. O Visatos kontekste, tai net apie savo Saulės sistemos planetas iki „Voyager“ 1 ir 2 skrydžių 1977 m. žinojome tiek, kad PO JŲ „???” PADARYTŲ ATRADIMŲ, SKRYDŽIO METU, tos žinios pasirodė buvusios, švelniai tariant, nelabai rimtos…”
Nu nu, „.. su DI pagalba MŪSŲ ŽINOJIMO KAMPAS apie Visatą PRASIPLĖS tokiu laipsniu, kad dabartinės žinios, taip pat kels šypseną…”
Su DI pagalba „praplėstu žinojimo kampu” prof. Grigui straipsnelyje yra „TIKĖTINA, kad žinome dar ne visus pasaulį valdančius dėsnius…”,o tau – JAV „Voyager”-iai 1 ir 2 1977 m. skrydžių metu „padarė atradimų”…
Per daug šiandiena „nepiknaudžiaujant DI pagalba duodamu šiandieninio žinojimo kampu”, gaunasi, kad 1977 JAV „Voyager”-iai su „savo atmintimis” buvo paleisti ir skrido tirti Jupiterį ir Saturną. Šie ZONDAI sėkmingai savo prietaisais „ištyrė” (ką reikia nufotografavo, parinko kokias kosmines dulkes, kas buvo numatyta pamatavo…) Jupiterį ir Saturną su jų „Mėnuliais”, duomenis laimingai pasiuntė į Žemę… Tuometiniai žmonės su savo „menkais” gamtos duotais intelektais pagal gautą informaciją DARĖ ATRADIMUS… Ši misija buvo praplėsta ir buvo tiriama Urano ir Neptuno planetos.. „Protingi” tuometiniai Visatą „tyrinėję „Voyager”-iai 1 ir 2 tebuvo tuometinės žmonijos vienas iš daugelio instrumentų….
Prof. Jonas Grigas laukia kada „galingas save tobulinantis” Dirbtinis „Intelektas”I pradės „atrasdinėti gamtos dėsnius”, kuriuos, kaip straipsnelyje pastebi pats Grigas, turės interpretuoti ir patvirtinti su savo „menku” intelektu žmogus, kad jie „BŪTŲ PRASMINGI ir TIKSLŪS”…
Straipsnelyje „apibendrindamas” Grigas rašo – ” Apibendrinant galima pasakyti, kad DI galimybė atrasti naujus dėsnius yra jaudinanti ir bauginanti..”
Kaimo ne šiuolaikinę mokyklą baigęs, gyvenimo patyrimą turintis kaimo „išminčius” žino, kad prof. Grigą „jaudinantį ir bauginantį” dirbtinį „intelektą”, tai yra matematinių algoritmų masę, kuria, nuolat tobulina, nustato DI „protavimo” principus, vertinimo kriterijus…nustato , numato DI algoritmų sąveiką vadinamą DI „mąstymo būdu”,jį keičia, administruoja, prižiūri.. su savo „menkais”, bet tikrais intelektais ŽMONĖS. Universalus „kaimo gamtos dėsnis” sako, kad žmogų visais laikais jaudino ir baugino tik jam nežinomi gamtiniai reiškiniai ir sutikti nesąmones pasakojantys PUSKVAILIAI, nes nežinojai kokių jo „DI” veiksmų gali iš jo sulaukti…
Prof. Grigui – ” Tikėtina, kad žinome dar ne visus pasaulį valdančius dėsnius…” Mokyklą baigęs kaimo „išminčius” Grigui gali pasakyti, kad NE TIKĖTINA, kad ŽINOME NE VISUS…, o pagal tai ką ne iki galo ŽINOME, ŽINOME TIK MIKROSKOPIŠKAI MAŽĄ DALĮ „PASAULĮ VALDANČIŲ” dėsnių..
Vienas šių dienų žmogus, kuris turi mokslinį matematiko laipsnį, turintis rimtesnį supratimą apie prof. Grigą „jaudinantį ir bauginantį” DI, pasakė taip, adekvačiam žmogui būtų sunku argumentuotai, be mistikos paprieštarauti – palyginus DI su žmogaus smegenų „menku” intelektu, šiuolaikinis dirbtinis Intelektas tėra žmogaus smegenų UŽUOMAZGA.. O kiek sunaudoja energijos žmogaus smegenų „kruopa”, kad ką „APSIDAIRIUSI APLINKUI AR KĄ PRISIMINUSI SUMĄSTYTŲ”, palyginus kiek reikia sunaudoti energijos DI, kad ką net ir nereikšmingo ar juokingo „sumąstytų”, prof. Grigą „jaudinančiam ir bauginančiam..” šiandieniniam DI, iki gamtos duoto žmogaus „menko” intelekto, šiandiena dar yra ” kaip nuo Žemės keturiomis iki SAULĖS”….