Internetas tapo mūsų gyvenimo kasdienybe ir būtinybe. Atsirado ir daiktų internetas – prie interneto prijungti daiktai. Tai gali būti įrenginiai, sistemos, jutikliai ir įtaisai, galintys perduoti duomenis ir būti valdomi nuotoliniu būdu. Pirmieji daiktų interneto Lietuvoje daiktai yra diegiami nuotolinio nuskaitymo vandens ir elektros skaitikliai. Pagrindiniai daiktų interneto bruožai yra:
1) Ryšys: daiktų interneto prietaisas renka ir perduoda informaciją. Pavyzdžiui, praneša, ar oro filtras yra švarus ir veikia tinkamai, arba stebi jūsų šaldytuvo ar namų temperatūrą, arba perduoda jūsų skaitiklių rodmenis.
2) Valdymas: turite galimybę nuotoliniu būdu arba automatiškai valdyti daiktų interneto prietaisą. Pavyzdžiui, verslas gali nuotoliniu būdu įjungti arba išjungti tam tikrą įrangą arba reguliuoti temperatūrą kontroliuojamoje aplinkoje. Arba galite naudoti internetą, kad atrakintumėte automobilį arba paleistumėte skalbimo mašinos programą. Arba galite naudoti platformą „Alexa“ savo išmaniesiems įrenginiams valdyti. Įsivaizduokite, sakote: „Alexa, labanakt“ ir ji užrakins jūsų išmaniųjų durų spyną, užsidarys išmaniosios žaliuzės ir išjungs išmaniąsias lemputes.
3) Sutaupytos išlaidos: naudodami interneto jutiklius galite, pavyzdžiui, išmatuoti vairavimo elgseną ir greitį, kad sumažintumėte degalų sąnaudas, arba šildymo skaitiklius namuose, kad geriau suprastumėte energijos suvartojimą.
Daiktų interneto įrenginiai jungiasi ir bendrauja apdorodami duomenis debesyje, jie jungiasi per „Wi-Fi“ arba „Bluetooth“. Daiktų interneto įrenginiai gali sugeneruoti daug duomenų – nesvarbu, kokia būtų jūsų namo temperatūra (per jūsų išmanųjį termostatą), ar kas jus aplankys ir praeis pro jūsų namus (per jūsų išmanųjį telefoną). Daiktų interneto įrenginiai gali prisijungti ir dalytis duomenimis tarpusavyje. Jie tai gali padaryti per „Wi-Fi“ arba „Bluetooth“ arba kitus įrenginius ar net palydovinius ryšius ar kitą parinktį.
Sunku nustatyti, kiek pasaulyje yra daiktų interneto įrenginių, tačiau tyrėjai prognozuoja, kad pasaulyje yra apie 50 milijardų prijungtų prie interneto įrenginių. Vien 2020 m. jų buvo parduota 444 milijonai – tai sritis, kurios augimas turėtų tęstis atsižvelgiant į tai, kad ji apima daugybę pradedančiųjų technologijų. Į Lietuvą daiktų internetas dar tik ateina. Bet jau ateina.
Daiktų interneto įrenginiai nėra saugūs. Saugumas yra viena didžiausių daiktų interneto problemų. Kadangi šie įrenginiai renka duomenis apie jus, jūsų namus ar verslą, jie yra pagrindiniai įsilaužėlių taikiniai. Deja, daiktų interneto įrenginių gamintojai mažai mąsto apie jų saugumą. Programinės įrangos trūkumai nustatomi kasdien.
Įsilaužėliai atakuos bet ką – nuo maršrutizatorių ar internetinių kamerų iki šaldytuvų ir orkaičių. Įsilaužėliai gali stebėti jūsų buvimo vietą ir klausytis pokalbių. Daiktų internetas gali sukelti didžiulį privatumo galvos skausmą. Išmaniuosiuose namuose jis gali pasakyti, kada pabundate (per savo išmanųjį kavos aparatą), kiek laiko valote dantis (per išmanųjį dantų šepetėlį), kokios radijo stoties klausotės (per išmanųjį garsiakalbį), kokią žiūrite TV programą (per išmanųjį televizorių) ir kokį maistą valgote (per išmaniąją orkaitę ar šaldytuvą). Tad nesidžiaukite išmaniaisiais namais.
Bet didžiausias daiktų interneto nesaugumas yra jų žala žmonių sveikatai. Juk visi tie daiktų interneto įrenginiai yra valdomi mikrobangų signalais. Visi jie skleidžia žalingą elektromagnetinę spinduliuotę (spinduliuotė, radiacija – angl. radiation.).
Jie namuose skleis tokią mikrobangų spinduliuotę, kuri sukels daugybę ligų, įskaitant vėžį, apie kurias rašiau www.esmogas.lt dar prieš atsirandant daiktų internetui.
Lietuvos Konstitucijos 54 str. skelbia: „Draudžiama daryti radiacinį poveikį aplinkai“, tačiau mobiliųjų ryšių, Wi-Fi bendrovės ir Konstitucijos garantas to nepaiso.
Radiacija nėra tik radioaktyvių medžiagų skleidžiama jonizuojančioji spinduliuotė, tai visa žalinga žmonėms ir aplinkai spinduliuotė.
Apie pasaulio mokslininkų seniai reiškiamą susirūpinimą sparčiai plintančia nejonizuojančiąja radiacija skaitykite ČIA
Bet tokia yra techninės pažangos kaina.
