Žiūrėdami į naktinį dangų su daugybe žvaigždžių, kurių kiekviena gali turėti savo planetas, daugeliui kyla mintis: jei Visata tokia didžiulė ir pilna galimybių, kodėl žmonija nesusidūrė su jokiu nežemiškų civilizacijų ženklu? Šis galvosūkis žinomas kaip Fermi paradoksas. Tarp daugybės hipotezių šiai paslapčiai įminti, yra susinaikinimo hipotezė, reiškianti, kad civilizacijos gali susinaikinti prieš pasiekdamos kitas. Ką ji gali reikšti mūsų ateičiai?
Fermio paradokso mįslė
Fermio paradoksas pavadintas italų fiziko Enriko Fermio vardu, kuris suabejojo nežemiškosios gyvybės nebuvimu. Visatai yra maždaug 13,8 milijardo metų, todėl buvo pakankamai laiko protingai gyvybei vystytis ir plisti. Tačiau Visatos tinkamumas gyvybei kelia nepaprastai aukštus reikalavimus gamtos dėsniams ir jų parametrams. Yra žinomi 26 fundamentalūs parametrai, kurių dydžiai privalo būti labai siauram intervale, kad Visata būtų tinkama gyvybei. Tikimybė, kad tokie parametrai atsirastų atsitiktinai, yra beveik nulinė. Tam paaiškinti (be Dievo pagalbos) buvo sukurtos Stygų, Sukinių Tinklo, Kosmoso Infliacijos ir kt. teorijos. Tačiau šios sudėtingos teorijos nepaaiškina, kodėl Visatos evoliucija kuria vis sudėtingesnes struktūras ir civilizacijas. Jei tokios Visatoje egzistuoja, kodėl mes apie jas negirdėjome? Ši paslaptis dešimtmečius glumina mokslininkus.
Susinaikinimas
Susinaikinimo hipotezė teigia, kad išsivysčiusios civilizacijos gali susinaikinti prieš užmegzdamos ryšį su kitomis. Augant technologiniams pajėgumams, jos gali įgyti galios susinaikinti. Branduolinis karas, aplinkos katastrofos ir nekontroliuojamas dirbtinis intelektas yra galimi spąstai. Ši hipotezė verčia apmąstyti niūrią žmonijos ateitį, pabrėžiančią subtilią pažangos ir savisaugos pusiausvyrą, įspėjimas ir kvietimas susimąstyti, siekiant išvengti tokio likimo.
Istoriniai žlugimo precedentai
Istorijoje buvo žlugusių civilizacijų. Romos imperijos žlugimas, majų nuosmukis ir Velykų salos visuomenės žlugimas yra įspėjimai. Šios civilizacijos susidūrė su vidaus nesantaikos, išteklių išeikvojimu ir aplinkos pokyčiais. Nors nė viena iš šių visuomenių neturėjo technologinių priemonių susinaikinti, jos rodo, kokios trapios gali būti visuomenės, o išsivysčiusioms civilizacijoms gali kilti susinaikinimo rizika.
Technologiniai pasiekimai – dviašmenis kardas
Su didele galia ateina didžiulė atsakomybė. Technologijų pažanga pagerino gyvenimo kokybę ir išplėtė mūsų supratimą apie Visatą. Tačiau ji kelia ir didelę riziką. Branduoliniai, cheminiai ir bakteriologiniai ginklai, klimato kaita ir biotechnologijos yra tik keli technologijų, kurios netinkamai valdomos gali sukelti katastrofiškų pasekmių, pavyzdžiai. Kosmoso tyrinėjimai taip pat gali vesti į mūsų žlugimą. Visa tai rodo būtinybę atidžiai prižiūrėti technologines galimybes.
Aplinkos blogėjimo vaidmuo
Aplinkos blogėjimas yra esminis susinaikinimo veiksnys. Vystantis civilizacijai, ji netvariai naudoja gamtos išteklius ir veda į ekologinį žlugimą. Miškų naikinimas, tarša ir klimato kaita kelia grėsmę visuomenės stabilumui. Jei šie aplinkos iššūkiai nebus kontroliuojami, jie gali sukelti praeities civilizacijų likimą.
Dirbtinio intelekto grėsmė
Dirbtinis intelektas (DI) suteikia neįtikėtinų galimybių ir egzistencinę riziką. Nors DI gali išspręsti sudėtingas problemas ir pakeisti pramonės šakas, jis kelia nenumatytų pasekmių riziką. Susirūpinimą kelia autonominiai ginklai, DI sistemų kontrolės praradimas ir galimybė DI veikti prieš žmogaus interesus. Kuriant dirbtinį intelektą reikalinga kruopšti pusiausvyra tarp naujovių ir saugos, užtikrinant, kad šie galingi įrankiai būtų naudojami atsakingai. Netinkamas DI elgesys gali prisidėti prie civilizacijos sunaikinimo.
Socialinis ir politinis nestabilumas
Socialinis ir politinis nestabilumas gali padidinti susinaikinimo riziką. Nelygybė, korupcija ir autoritarizmas sukelia neramumus ir konfliktus. Rusijos pradėtas karas yra pavyzdys. Pasaulyje, kuriame egzistuoja branduoliniai ginklai ir kitos naikinančios technologijos, toks nestabilumas yra grėsmė civilizacijai. Siekiant užtikrinti mūsų civilizacijos išlikimą, reiktų šalinti pagrindines nestabilumo priežastis.
Pamokos iš praeities
Žlugusios civilizacijos rodo pamokas šiuolaikinėms visuomenėms. Jos pabrėžia tvaraus išteklių valdymo, socialinės sanglaudos ir gebėjimo prisitaikyti svarbą. Mokantis iš istorijos galima sukurti strategijas, kaip sumažinti susinaikinimo riziką. Tačiau mokytis niekas nenori.
Pasaulinio bendradarbiavimo svarba
Visuotinis bendradarbiavimas yra būtinas sprendžiant egzistencines grėsmes, kurios gali sukelti susinaikinimą. Klimato kaita, branduolinio ginklo plitimas ir pandemijos yra iššūkiai, peržengiantys valstybių sienas ir reikalaujantys kolektyvinių veiksmų. Tarptautinis bendradarbiavimas skatina technologines naujoves ir šalių pasitikėjimo stiprinimą. Tačiau bipoliniame pasaulyje, kurį teroristinės valstybės siekia sugriauti, bendradarbiavimas tampa vis sunkesnis.
Ateitis
Fermio paradoksas ir susinaikinimo hipotezė yra priminimas apie galimus mūsų ateities spąstus. Vokiečių filosofas O. Ferreras prieš 100 metų knygoje „Taikos tragedija“ rašė, kad dabartinės civilizacijos krizė yra netvarkos, kurios pradžia glūdi Renesanse, pasekmė. Renesanso metu žmonių moralė žymiai susilpnėjo, o jo dvasios reiškėjas Nikolas Makiavelis veikale „Valdovas“ suformulavo principus, pagal kuriuos valdovas visomis galimomis priemonėmis, net meluojant ir veidmainiaujant, gali siekti valdžios. Ilgainiui šiuos principus pradėjo taikyti ir kiti pareigūnai, pridengdami jėgos politiką teisėtumo skraiste, juos pradėta taikyti ir santykiuose su kitomis valstybėmis. Putinas yra geriausias Makiavelio mokinys. Dabar skiname Renesanso vaisius. Įsivyravusi korupcija, grožio ir jėgos idealai, slepiantys žmonių dvasinį skurdą, materialinės kultūros blizgesys, maskuojantis socialines žaizdas ir visuomenės išsigimimo žymes, ir palaidas gyvenimas žlugdo lietuvių ir kitas tautas. Gal toks yra mūsų ir kosminių civilizacijų, jei tokios egzistuoja, likimas.
Tai ne tik mokslinė ar filosofinė analizė, bet ir gilus moralinis perspėjimas. Šiame straipsnyje puikiai atsiskleidžia, kad civilizacijų žlugimą lemia ne vien išorinės grėsmės, bet ir vidinis supuvimas – dvasinės krypties praradimas. Galbūt didžiausia grėsmė civilizacijai nėra DI ar branduolinis ginklas, bet žmogaus polinkis naudotis jais be moralinio stuburo. Jei norime išlikti – kaip rūšis, kaip tauta, kaip kultūra – turime atkurti ne tik technologinę, bet ir vertybinę pusiausvyrą. Tada galbūt išgirsime kitų civilizacijų balsus – arba bent jau neištiksime jų likimo.
Ar civilizacijos sunaikina save?
Tai dvilypis klausimas. Tai ne tik egzistencinis, gyvenimo prasmės klausimas, bet ir LAISVOS VALIOS akcentas.
Ir visa tai kartu siejasi su Visatos Intelektu… (Apie kurį diskusijos šiame portale nurimo.)
,,Žiūrėdami į naktinį dangų su daugybe žvaigždžių, kurių kiekviena gali turėti savo planetas, daugeliui kyla mintis: jei Visata tokia didžiulė ir pilna galimybių, kodėl žmonija nesusidūrė su jokiu nežemiškų civilizacijų ženklu? Šis galvosūkis žinomas kaip Fermi paradoksas. Tarp daugybės hipotezių šiai paslapčiai įminti, yra susinaikinimo hipotezė, reiškianti, kad civilizacijos gali susinaikinti prieš pasiekdamos kitas. Ką ji gali reikšti mūsų ateičiai?”
—— ,,… kodėl žmonija nesusidūrė su jokiu nežemiškų civilizacijų ženklu?”
Biblijoje, Mozė įrašė prieš tai gyvenusių žmonių sukauptas žinias… viena iš jų: ,,Dangaus sūnūs į žmonas ėmė žemės dukteris ir jiems gimė milžinai”. Žymiai vėlesnis biblinis personažas regėjo kaip į dangų* KOPĖČIOMIS lipa angelai. Angelai yra dvasinės būtybės, o kopėčios yra techninis įrenginys… dvasinėms būtybėms techniniai įrenginiai nereikalingi kad patektų iš taško A į tašką B…
Be Biblijos dar yra daugybė senovės žmonių gluminančių piešinių ant uolų, urvuose, senovės Egipte kur pavaizduoti… ufonautai*, techninės priemonės būdingos tik labai pažengusioms civilizacijoms…
O kur dar Asuano granito skaldyklos NEREALŪS pėdsakai akmenyje… apie kuriuos pasaulio egiptologai ,,suka į šoną”…
Dar Egipto piramidžių elementai radijo mikrobangų priėmimui iš (tolimojo) kosmoso…
O ketvirto, penkto lygio kontaktai su nežemiškų civilizacijų atstovais… tai didžiulis iššūkis dabartiniam Pasaulio pažinimui…
,,Fermio paradokso mįslė
Fermio paradoksas pavadintas italų fiziko Enriko Fermio vardu, kuris suabejojo nežemiškosios gyvybės nebuvimu. Visatai yra maždaug 13,8 milijardo metų, todėl buvo pakankamai laiko protingai gyvybei vystytis ir plisti. Tačiau Visatos tinkamumas gyvybei kelia nepaprastai aukštus reikalavimus gamtos dėsniams ir jų parametrams. Yra žinomi 26 fundamentalūs parametrai, kurių dydžiai privalo būti labai siauram intervale, kad Visata būtų tinkama gyvybei. Tikimybė, kad tokie parametrai atsirastų atsitiktinai, yra beveik nulinė. Tam paaiškinti (be Dievo pagalbos) buvo sukurtos Stygų, Sukinių Tinklo, Kosmoso Infliacijos ir kt. teorijos. Tačiau šios sudėtingos teorijos nepaaiškina, kodėl Visatos evoliucija kuria vis sudėtingesnes struktūras ir civilizacijas. Jei tokios Visatoje egzistuoja, kodėl mes apie jas negirdėjome? Ši paslaptis dešimtmečius glumina mokslininkus.”
—— Mokslinio pažinimo atstovai kažin kodėl yra įsikibę į Cheminį elementą anglį (C), kai sąlyginai nesunkiai anglį galima pakeisti siliciu (Si). Kodėl gyvybei būtinas vanduo, kuris tinkamas TIK prie ,,žemiškų” sąlygų… Skystas azotas kur kas tinkamesnis kosminiame šaltyje… Ir galiausiai, kodėl gyvybės neieškoma kitame materijos DIAPAZONE? Hominidams trūksta smegenų vingių?
Kur augalų smegenys, refleksų sistema su signalų apdorojimu, augalų savivokos ,,mechanizmai”?
Kaip augalų šaknų galiukai (!!!) geba negyvą materiją – cheminius elementus, paversti organiniais junginiais – augalo šaknies pratęsimu…
,,Susinaikinimas
Susinaikinimo hipotezė teigia, kad išsivysčiusios civilizacijos gali susinaikinti prieš užmegzdamos ryšį su kitomis. Augant technologiniams pajėgumams, jos gali įgyti galios susinaikinti. Branduolinis karas, aplinkos katastrofos ir nekontroliuojamas dirbtinis intelektas yra galimi spąstai. Ši hipotezė verčia apmąstyti niūrią žmonijos ateitį, pabrėžiančią subtilią pažangos ir savisaugos pusiausvyrą, įspėjimas ir kvietimas susimąstyti, siekiant išvengti tokio likimo.”
—— Na, kam taip giliai? Susinaikina ne tik išsivysčiusios civilizacijos, susinaikina (o gal sunaikinama – kaip Tibeto Mandalos) ir pati gyvybė. Tvirtinama, kad dabar Žemėje jau nyksta ŠEŠTOJI evoliucijos banga… Remiantis fraktalizmu kaip siūlo galu, kamuolį galima toli nuridenti…
,,Istoriniai žlugimo precedentai
Istorijoje buvo žlugusių civilizacijų. Romos imperijos žlugimas, majų nuosmukis ir Velykų salos visuomenės žlugimas yra įspėjimai. Šios civilizacijos susidūrė su vidaus nesantaikos, išteklių išeikvojimu ir aplinkos pokyčiais. Nors nė viena iš šių visuomenių neturėjo technologinių priemonių susinaikinti, jos rodo, kokios trapios gali būti visuomenės, o išsivysčiusioms civilizacijoms gali kilti susinaikinimo rizika.”
—— Tai tik dar ir dar kartą mus verčia permąstyti klausimą, ar žmogus turi laisvą valią?!! Žmogus, galimai ir visa materija yra tik ,,dulkelės” dievų mūšio arenoje… vieno iš dievų koja treptelėjo sukeldama debesėlį dulkių (Didysis sprogimas prieš maždaug 13,8 milijardo metų)… Tai metafora, alegorija o gal visiška tikrovė?
Dulkės nusėda… ir evoliucinis šuoras nurimsta…
,,Technologiniai pasiekimai – dviašmenis kardas
Su didele galia ateina didžiulė atsakomybė. Technologijų pažanga pagerino gyvenimo kokybę ir išplėtė mūsų supratimą apie Visatą. Tačiau ji kelia ir didelę riziką. Branduoliniai, cheminiai ir bakteriologiniai ginklai, klimato kaita ir biotechnologijos yra tik keli technologijų, kurios netinkamai valdomos gali sukelti katastrofiškų pasekmių, pavyzdžiai. Kosmoso tyrinėjimai taip pat gali vesti į mūsų žlugimą. Visa tai rodo būtinybę atidžiai prižiūrėti technologines galimybes.”
—— Sudygusi sėkla sustoti, o tuo labiau grįžti atgal nebegali.
Likimas, lemtis, dalia… Determinizmas… Alfa ir Omega…
,,Aplinkos blogėjimo vaidmuo
Aplinkos blogėjimas yra esminis susinaikinimo veiksnys. Vystantis civilizacijai, ji netvariai naudoja gamtos išteklius ir veda į ekologinį žlugimą. Miškų naikinimas, tarša ir klimato kaita kelia grėsmę visuomenės stabilumui. Jei šie aplinkos iššūkiai nebus kontroliuojami, jie gali sukelti praeities civilizacijų likimą.”
—— Aplinkos blogėjimas, TAI priežastis ar pasekmė?
,,Dirbtinio intelekto grėsmė
Dirbtinis intelektas (DI) suteikia neįtikėtinų galimybių ir egzistencinę riziką. Nors DI gali išspręsti sudėtingas problemas ir pakeisti pramonės šakas, jis kelia nenumatytų pasekmių riziką. Susirūpinimą kelia autonominiai ginklai, DI sistemų kontrolės praradimas ir galimybė DI veikti prieš žmogaus interesus. Kuriant dirbtinį intelektą reikalinga kruopšti pusiausvyra tarp naujovių ir saugos, užtikrinant, kad šie galingi įrankiai būtų naudojami atsakingai. Netinkamas DI elgesys gali prisidėti prie civilizacijos sunaikinimo.”
—— DI, tai mygtukus spaudančio žmogaus STABAS, o stabmeldystė tėra viena iš primityviausių formų… Prasikalusi žmogaus sąmonė, kaip ir augalo daigas, tai tik pirmi žingsneliai didelėje sąmonės kelionėje…
Doroti, prisisek diržą…
,,Socialinis ir politinis nestabilumas
Socialinis ir politinis nestabilumas gali padidinti susinaikinimo riziką. Nelygybė, korupcija ir autoritarizmas sukelia neramumus ir konfliktus. Rusijos pradėtas karas yra pavyzdys. Pasaulyje, kuriame egzistuoja branduoliniai ginklai ir kitos naikinančios technologijos, toks nestabilumas yra grėsmė civilizacijai. Siekiant užtikrinti mūsų civilizacijos išlikimą, reiktų šalinti pagrindines nestabilumo priežastis.”
—— Pasilabinimas, rankos paspaudimas… ar tai ne korupcijos pirminiai ženklai…
Mitybos grandinė…
Mitybos piramidė…
Saulės šviesa… mineralai… augalai… gyvūnai… žmonės… EMOCIJOS… dievai minta mūsų emocijomis? Tai metafora?
,,Pamokos iš praeities
Žlugusios civilizacijos rodo pamokas šiuolaikinėms visuomenėms. Jos pabrėžia tvaraus išteklių valdymo, socialinės sanglaudos ir gebėjimo prisitaikyti svarbą. Mokantis iš istorijos galima sukurti strategijas, kaip sumažinti susinaikinimo riziką. Tačiau mokytis niekas nenori.”
—— Mokslas kaip žinios, ir mokymasis kaip procesas prieštarauja determinizmui.
,,Pasaulinio bendradarbiavimo svarba
Visuotinis bendradarbiavimas yra būtinas sprendžiant egzistencines grėsmes, kurios gali sukelti susinaikinimą. Klimato kaita, branduolinio ginklo plitimas ir pandemijos yra iššūkiai, peržengiantys valstybių sienas ir reikalaujantys kolektyvinių veiksmų. Tarptautinis bendradarbiavimas skatina technologines naujoves ir šalių pasitikėjimo stiprinimą. Tačiau bipoliniame pasaulyje, kurį teroristinės valstybės siekia sugriauti, bendradarbiavimas tampa vis sunkesnis.”
—— Nėra jokių egzistencinių grėsmių, yra tik VALDŽIA !!! Valdžia ir garbė – Perpetuum mobile.
,,Ateitis
Fermio paradoksas ir susinaikinimo hipotezė yra priminimas apie galimus mūsų ateities spąstus. Vokiečių filosofas O. Ferreras prieš 100 metų knygoje „Taikos tragedija“ rašė, kad dabartinės civilizacijos krizė yra netvarkos, kurios pradžia glūdi Renesanse, pasekmė. Renesanso metu žmonių moralė žymiai susilpnėjo, o jo dvasios reiškėjas Nikolas Makiavelis veikale „Valdovas“ suformulavo principus, pagal kuriuos valdovas visomis galimomis priemonėmis, net meluojant ir veidmainiaujant, gali siekti valdžios. Ilgainiui šiuos principus pradėjo taikyti ir kiti pareigūnai, pridengdami jėgos politiką teisėtumo skraiste, juos pradėta taikyti ir santykiuose su kitomis valstybėmis. Putinas yra geriausias Makiavelio mokinys. Dabar skiname Renesanso vaisius. Įsivyravusi korupcija, grožio ir jėgos idealai, slepiantys žmonių dvasinį skurdą, materialinės kultūros blizgesys, maskuojantis socialines žaizdas ir visuomenės išsigimimo žymes, ir palaidas gyvenimas žlugdo lietuvių ir kitas tautas. Gal toks yra mūsų ir kosminių civilizacijų, jei tokios egzistuoja, likimas.”
—— Nikolo Makiavelis veikale „Valdovas“: ,,Valdovas turi rūpintis valdžia”.
(Katalikų) Bažnyčia tvirtina, kad kiekviena valdžia iš dievo.
Seni žmonės sako (sakydavo): kaip atradom taip paliksim.
Už savivalę yra baudžiama.
(Mokslinis!) determinizmas nepalieka vietos iliuzijom.
Įdomūs giliai mąstančio žmogaus komentarai.
DI reikia nuolat iš naujo , su kiekviena DI pažangos pakopa, klausti koks, jo nuomone, optimalus vienu metu gyvenančių žmonių skaičius planetoje. Patys žmonės reaguoja tik į tautiečių mažėjimą, į valstybės gyventojų skaičiaus mažėjimą,, o grėsmingai visos žmonijos ateitį trumpinantis bendras žmonių daugėjimas planetoje nuolat nukeliamas į dėmesio periferiją
Todėl, kad toks Troikės planas – galutinai ir visiems laikams pribaigti Europą. Primenu žaidžiantiems su saviapgaule ir tyčia apsimetantiems kvailiukais, kad Antrą pasaulinį karą laimėjo dvi ne europinės kilmės super galybės. Ir tai ne mano išvada, bet aš jai pritariu. Pagal juos – mūsų turi nelikti.