Prof. Jonas Grigas. 21-jo amžiaus iššūkis – bitkoinai
Žiniasklaidoje vis dažniau girdimas ir matomas naujos valiutos pavadinimas bitkoinas. Bitkoino vertė kitų valiutų atžvilgiu kyla kaip ant mielių. Kai kas iš jų jau uždirbo milijonus. Aš nei apie bankų veiklos subtilybes, nei apie valiutas nieko neišmanau, jomis ar akcijomis nespekuliavau, bet pakalbėkime apie tai, ką išmano kiekvienas.
Kai kuriose šalyse bitkoinais jau mokami atlyginimai, nors tai virtuali valiuta. Jos negalima pačiupinėti, negalima įsidėti į piniginę. Bet juk vis rečiau mes čiupinėjame tikruosius pinigus, mokame už prekes ir paslaugas kortelėse įrašytais skaičiais, t. y. skaitmenine valiuta. Ar galima pasitikėti bitkoinais, tuo pačiu ar galima pasitikėti virtualia skaitmenine ekonomika? Ir kodėl atsirado ši virtuali valiuta bitkoinai?
Matomai todėl, kad bankai ir vyriausybės daugeliu požiūrių pakirto pasitikėjimą globalia ekonomika. Bitkoinai perleido maklerystę mašinoms, o ne žmonių tarpininkams bankininkams. Ši technologija gali sprogti ir nebus kaltųjų. Viską lems skaitmeninė programinė įranga.
Dalyvaudami globalioje ekonomikoje žmonės turi priimti asimetrinį sandėrį: jų gyvenimai turi būti skaidrūs valstybei, bankams ir bendrovėms, tuo tarpu galingų veikėjų vidaus gyvenimo elgesys yra slaptas. Ribos tarp galingųjų ir piliečių negrįžtamai išbluko. Institucijos, kurių pareiga vykdyti socialinį teisingumą – bankai ir vyriausybės – daugelyje šalių jau to nedaro.
2008 metų finansinė krizė ir po to sekę įvykiai parodė didėjantį žmonių bejėgiškumą. Joks bankininkas slaptai bendrininkavęs savo naudai nesėdo į kalėjimą. 2007 metų duomenims iš 37 milijonų pasaulio bendrovių ir investuotojų 1 proc. šių bendrovių valdė 40 proc. tinklų ir 1 proc. finansinių institucijų.
Per pastaruosius tris dešimtmečius pajamos iš investicijų tapo pagrindiniu ekonomikos augimo šaltiniu daugumoje šalių, turtingiausius padaręs dar turtingesniais. Du milijardai žmonių pasaulyje neturi bankų indėlių ir priėjimo prie kapitalo. Nedaroma jokių žygių mažinti šią ekonominę nelygybę.
Tai veda į nepasitikėjimą valdžia ir ekonomika, kuri neišvengiamai yra globali ir mobili. Todėl ir atsirado 2009 metais pirmoji pasaulyje skaitmeninė valiuta bitkoinas: ji yra reakcija į didėjantį norą skaidrumo, prieinamumo ir galios įgijimo.
Bitkoinas yra valiuta, kuri cirkuliuoja nauja skaitmenine infrastruktūra, kuri veikia kaip paskirstytųjų perdavimų tinklas, pagrįstas matematiniu algoritmu, o ne žmonių sutarimu. Jis revoliucionuoja tiesioginio keitimosi ir individualios nuosavybės galimybes ne tik pinigų, bet ir bet kokių skaitmeninių lėšų.
Bitkoinas laikomas nepatikimu. Niekas už jį neatsakingas. Bet ar žmonių valdomi bankai visada istorijoje buvo patikimi?
Globali migracija ir prekyba pasitikėjimo skalę nuo mažų žmonių grupių (arba pavienių žydų, kurie už palūkanas skolino pinigus), kur vienas kitą pažinojo, išplėtė į nežinomųjų ir net priešų visuomenes.
Augant žmonių skaičiui, varžantis dėl darbo užmokesčio, kylant statybų imperijoms ir keičiantis žiniomis, žmonės naudojo pasitikėjimo technologijas, kurios iškilo vienos iš kitų per giminystę, dovanojimą, darbo pasidalijimą, indėlių laikymą (kreditavimą ir skolą), hierarchiją, pinigus, religines bendruomenes ir, pagaliau, bankininkystę. 21-jo amžiaus pradžioje pasitikėjimas bankais, kaip saugiais tarpininkais, tapo kliūtimi jų veiklai. Politika ir teisė stengiasi stabdyti jų abejotiną veiklą baudomis.
Bitkoinai yra paskirstyta, atvira valdymo sistema. Jų pervedimai yra vieši, anonimiški, jų kodas yra atviras ir palaikomas savanorių kūrėjų globalaus tinklo. Bitkoinai nekaupia asmeninių duomenų, jie naudoja viešų ir asmeninių raktų poras, o ne sąskaitas ir adresus.
Bet bitkoinų pervedimai yra labiau susekami nei tikrų pinigų. Tai reiškia, kad jei raktų pora yra susiejama su žinoma asmenybe, tinklo analizė gali, pavyzdžiui, padėti policijai nustatyti kriminalinius asmenis. Todėl bet kokios kriptovaliutos yra labiau tinkamos kriminalinei veiklai nei kitokios valiutos. Keista, bet bitkoinai suteikia galimybes žmonių emancipacijai ir neprecedentiniam sekimui ir kontrolei. Kaip jie bus naudojami, priklausys nuo programinės įrangos architektūros ir skaitmeninio tapatumo valdymo.
Bitkoinų tinklai yra griaunamoji pasitikėjimo technologija. Bet jei ji sukurta tikslu būti ne skaitmeniniu aukščiausiu suverenitetu, gal būt tame nėra nieko bloga. Skaitmeninio tapatumo kūrimas, kurio buvimas yra nepriklausomas nuo vyriausybių, bankų ir bendrovių yra didysis 21-jo amžiaus iššūkis.
Autorius yra fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys
Veidaknygė
