Prof. habil. dr. Gediminas Merkys. LIETUVOS GERKLĖJE – PLAGIATO AŠAKOS

Koliažas

Dėkokime LRT ir konservatoriams. Už tai, kad uoliai ir aistringai eskaluoja Premjero tariamą plagiatą.

Kuoka ištraukta neatsitiktinai. Plagiatas neseniai išmušė iš užimamų aukštybių ištisą kordebaletą iškilių Vakarų politikų.

Toliau tik pavardė, pareigos ir pasitraukimo iš posto dėl plagiato data. Karl-Theodor zu Guttenberg, VFR gynybos ministras (2011 kovas); Annette Schavan, VFR švietimo ir mokslinių tyrimų ministrė (2013 vasaris). Pikantiška detalė – Annette buvo pati pikčiausia kolegos zu Guttenberg pjudytoja. Pal Schmitt, Vengrijos prezidentas (2012 balandis); Silvana Koch-Mehrin – Europos Parlamento vicepirmininkė, VFR, atsisakė EP vicepirmininkės ir partinių pareigų (2011 gegužė), bet eiline europarlamentare liko; Franziska Giffey – VFR šeimos reikalų ministrė (2021 birželis).

Įdomi detalė- Victor Ponta – Rumunijos premjeras, paskelbė atsisakantis daktaro laipsnio (2014-12-16), bet Premjero posto dėl šio skandalo nepaliko. Valdantieji socdemai, įsidėmėkite precedentą.




Nesugeneravo kritinės masės

Į plagiato skandalą įsivėlė anuometinė VFR gynybos ministrė, gydytoja ir 5 vaikų motina Ursula von der Leyen. Tik jai jau buvo numatyta graži ateitis, todėl ji buvo atplauta.

Kaip gi neatplausi, jei pagal Kremliaus ir A. Merkel užsakymą ministrė Bundeswehr-ą savomis rankomis pridusino. Neliko oro gynybos, tad dronus „Germanijoje“ dabar ne kariškai, o policininkai, eismo inspektoriai turi numušinėti.

Plagiato pažeidimų Uršulės kūrinyje būta, bet, pasak aukštakakčių akademikų, jie nesugeneravo kritinės masės, dėl kurios atimamas mokslo laipsnis. Neatėmė laipsnio, tad ir burnos nėra ko aušinti. Uršulė liko apkaboje.

Ei, valdantieji, prašyčiau įsidėmėti ir šį atvejį. Dėl plagiatų disertacijoje išlėkusių iš politikos iškilų veikėjų yra daug daugiau, bet pakaks vardinti.

Politinio-reputacinio užmušinėjimo schema paprasta. Kažkas pradeda daryti disertacijos „kompiuterinę tomogramą“, juolab, kad plagiato atpažinimo skaitmeninių įrankių gausybė, o juose tikra velniava, bet apie tai kitą kartą. Nuo to, kokį įrankį pasirinksi, priklauso, kiek daug nuodėmių, tikrų ir išgalvotų, bus atrasta.

Būtent Lietuvoje plagiato kuoka, ypač politikams, žymiai sunkesnė, baisesnė nei vakaruose. Lietuvoje turime tik žodį „plagiatas“. Plagiatas, kaip ir nėštumas, arba yra, arba jo nėra. Plagiatas yra ne kas kita, kaip svetimo kūrinio pasisavinimas, intelektinė vagystė. Lingvo-statistinės analizės dėka buvo nustatyta, kad M. Šolochovas, tikėtina, ne pats parašė romaną „Tykusis Donas“, už kurį gauta Nobelio literatūros premija. Ukrainiečių dronas to nenufilmavo, bet yra versija, kad autorius pasisavino nukauto baltagvardiečio užrašus…

Vakaruose egzistuoja anglų k. sąvoka Plagiarism. Lietuvoje to nėra, už šią sąvoką Kalbos inspekcija, panorėjusi, dar ir baudą įsūdytų. Plagiarizmo sąvokos apimtis žymiai platesnė. Pradžioje ji apima begalę smulkių pažeidimų, susijusių su citavimu apskritai, savęs citavimo pažeidimais, laipsniškai ateinant iki tikro plagiato – svetimo kūrinio ar esminių jo dalių ir idėjų pateikimas, kaip savo. Analogija: eismo pažeidimai, nusikaltimai turi daugiapakopę gradaciją pagal sunkumo laipsnį: greičio viršijimas, žalos padarymas, sužalojimas, galiausiai net eismo dalyvių žūtis…

Dėl lingvistinių-kultūrinių ypatybių būtent Lietuvoje sunkiu plagiato vėzdu be galo lengva. Kas beužsimotų, tas iš karto bemaž Durbės mūšio pagonimi-karžygiu tampa. Formaliai teisi N. Putinaitė – liberalų deleguota švietimo viceministrė, sakydama jei komisija aptiko 5 plagiatus, tai laipsnis atimtinas, panašu, tad ir Premjero galva turi lėkti žemyn…

Turi nekompromisinės politinės kovos instinktą

Visgi tarp svetimo kūrinio pasisavinimo, jo išstatymo po savo pavarde ir masiškai sutinkamų citavimo pažeidimų yra šviesmečio distancija.
Konservatoriai šiuo metu yra vienintelė Lietuvoje idėjiškai susitelkusi, intelektuali, valinga ir ciniška partija, turinti stiprų valdžios ir nekompromisinės politinės kovos instinktą.

Jų pusėje LRT, iš dalies visa privati komercinė žiniasklaida, taip pat didžioji dalis komentatorių ir apžvalgininkų. Iš dalies netgi teisėsauga. Nuvertė G. Palucką, nelabai aišku už ką.

Daužė I. Ruginienę, formavo tuštukės įvaizdį. Iš karto ėmėsi M. Sinkevičiaus. Visai, kaip karatė kovoje. Serija smūgių ranka ir koja paeiliui.

Smūgis koja – plagiato paieškos disertacijoje. Smūgis ranka – Raudondvario dvaras.

Jei Aistė Sinkevičienė būtų fiktyviai ėmusi neuždirbtą atlygį iš viešų lėšų, ji jau būtų pasirašiusi rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o Sinkevičius jau dėtųsi lagaminus atgal į Jonavą, lankytųsi vietos Užimtumo tarnyboje.

Sinkevičienės asmeniškai nepažįstu. Turiu draugą, kuris dešimtmetį pažįsta Aistę profesijos lauke. Už kiek pirkau, už tiek parduodu, Aistė kukli, darbšti ir talentinga darbuotoja, jauna mama.

Dabar VISKAS suplakama į vieną juodųjų priešrinkiminių technologijų kokteilį. Tariamas fiktyvus įdarbinimas, buvusios Dvaro direktorės S. Navickienės neskaniai kvepiančios manipuliacijos su lizingo bendrove, prieš 13 metų Dvare dirbęs R. Popovienės vyras… O kur jis turėjo dirbti? Būti šiluminėje trasoje su benamiais?

Vėl analogija: Kai 24-erių Vinstonas Čerčilis 1899–1900 metais kaip drąsus britų karo korespondentas bėgo iš būrų nelaisvės Pietų Afrikoje, jis dar nežinojo, kad po keturiasdešimties metų – 1940-aisiais – taps Didžiosios Britanijos premjeru ir laisvojo pasaulio gelbėtoju. Beje, tai, ką padarė S. Navickienė, daro 90 proc. visų Lietuvos VšĮ, jei tik turi pajamų. Tai gal tobulinkite VšĮ įstatymą?

Tik to nebus, nes visokie VšĮ, kurių kaip nekartų šunų priviso, yra visų įtakingųjų, neišsenkanti viršpartinė lesyklėlė.

Dėl M. Sinkevičiaus plagiato bus šnipštas

Plagiato kuoka ypač patogu daužytis socialiniuose-humanitariniuose moksluose. Jie operuoja ne tiek formulėmis, matavimais, kiek tekstu ir jo įvairialype interpretacija.

Tarkime, rašai apie A. Maslow poreikių piramidę arba apie 1926 m. perversmą Lietuvoje. Iki tavęs irgi apie tai rašė net ne šimtai, tūkstančiai. Daugkartiniai reprodukuojamoje tekstinio masyvo mašinerijoje, pasitelkus skaitmenines technologijas, labai jau nesunku sugeneruoti „pagrįstus įtarimus“ dėl „citavimo nekorektiškumų“.

Sakau Jums tai, kaip 14 sėkmingai apsigynusių mokslo daktarų akademinis tėvas ir kaip gero šimto apsigynusių magistrų bei bakalaurų tėvas. Maniškiai daktarai ir kiti ugdytiniai gynėsi edukologijoje, sociologijoje ir vadyboje.

Iš didelio debesies – maža lietaus. Dėl M. Sinkevičiaus plagiato bus šnipštas. Mat plagiato skandalai nėra vienos krypties eismo gatvė.

Seimo konservatorių gretose gražiausias būrelis PhD mokslo laipsnio turėtojų. Nuostabi grupinė fotografija: G. Skaistė; L. Kasčiūnas, A. Anušauskas, R. Kuodis, Ž. Pavilionis, V. Rakutis. Pridėkime dar ir liberalą E. Gentvilą. Kaip tyčia visi gražuolėliai yra iš socialinių ir humanitarinių mokslų. Iš tų, kur sistemingi citavimo pažeidimai, pritaikius visokius abejotino patikimumo, niekur nesertifikuotus „plag scan“, plytos dydžio tome aptinkami per 12 minučių…

Kaip Jums atrodo, kodėl plagiato skandalas, iššovęs fejerverku, vėliau staiga pritilo?

Ogi todėl, kad apdairesni juodųjų technologijų meistrai – socdemų daužytojai – patys susivokė griebti už rankinio. Gvėros yra „socdemai“, neturi valdžios instinkto, naiviai galvoja apie „juršėnišką džentelmenišką“ politiką. Seniai galėjo savo padėjėjus, referentus prie „plag scan“ gerai savaitei pasodinti.

Socdemams snūduriuojant, plagiato skandalą apdairiai ėmė stabdyti patys jo padegėjai. Tad smūgių kojomis į socdemus daugiau nebus. Socdemų kraujas bent jau iki savivaldos rinkimų bus nuleidinėjamas tik iš Raudondvario dvaro žaizdos: dvaras, nepotizmas, bebrai…

Plagiato tema – tabu.

O kodėl gi Premjero tariamo plagiato skandalas vėl medijose?

Ogi todėl, kad fejerverko pradžioje kilo euforija: valio, netrukus bus nukirstas trečiasis šios kadencijos premjeras. Atšaldykit šampaną, į egzistencinę grėsmę pafrontės valstybėje nusispjaut. Būtent euforijos sąlygomis ir buvo pradėti procesiniai veiksmai dėl plagiato, reaguojant į skundus (по многочисленным жалобам трудящихся…).

Dabar LR AEPK tarnybos vadei – Kontrolierei dr. Redai Cimmperman iššūkis. Teks neapdairiai pradėtus akademinės etikos procesus lyg ir gesinti, tuo pačiu lyg ir pavaizduoti akademinės etikos principingumo bei humaniško gailestingumo simbiozę.

Plagiato kuoka tvatyti, kur pakliuvo, nebegalima, mat neaišku, kieno smegenys bus netyčia ištaškytos. Kuokštas reputacijos plaukų Premjerui jau išrautas, na nebent dar mėlynę paakyje įstatys, bet Mindaugo galva tikrai liks vietoje.

Taigi, nuo šiol visos strėlės tik į Dvarą…

Patys verdam – patys geriam

Rimtų etikos ir interesų painiojimo problemų turi pati Kontrolierė. Ją paskyrė Seimas LR Lietuvos mokslo tarybos (LMT) teikimu.

Kontrolieriaus pirminę atranką vykdė toji pati LMT, kurios sekretore anuomet buvo R. Cimmperman, beje, paskirta LR Vyriausybės. Taigi, Reda kuravo savo pačios išrinkimo Kontroliere visą procesą, galimai, kaip sekretorė, netgi savęs atrinkimą ir teikimą Seimui užprotokolavo.

Visai, kaip sovietinėje dainuškoje apie „samogoną“: „patys verdam – patys geriam“. Apie šiurkštų interesų painiojimą pastabūs mokslininkai Prezidentą, VTEK, Ministeriją ir Seimo komitetą informavo raštu dar 2025-04-22. Visa medžiaga Seimo Antikorupcijos komisijoje.

Galiausiai š.m. lapkričio 18 d. R. Cimmperman dalyvavo LRT laidoje Premjero tariamo plagiato klausimu. AEPK yra ikiteisminio nagrinėjimo instancija. Proceso metu sprendimų priėmėjų dalyvavimas laidose yra tabu. Kodėl K. Bartoševičiaus byloje teisėjai nesėdėjo laidose, nors pikantiškų detalių žinojo apsčiai?

O gal patogu „lėlininkams“ plagiato kuoką savo rankose turėti, kas paneigs? Ritualinis šokis, pašvęstas Premjero būsimo skalpo apdainavimui, prasidėjo pašėlusiai ir pristabdė viską patys juodųjų technologijų organizatoriai.

Sociologijoje yra metodas – stebėjimas dalyvaujant. Su plagiato skandalais aš pats esu susijęs, kaip pranešėjas. Atitinkamo teisinio statuso ir draudimo pranešėją atleisti tada nebuvo. Mano ir dar bent 4 Kauno akademikų biografijose kovos su plagiatu istorija paliko randus, be jokios mūsų kaltės.

Apie bendražygius, kovojusius prieš rektoriaus plagiatą ir korupcijos rizikas, nekalbėsiu, neturiu įgaliojimų. Kalbėsiu apie savo vaidmenį ir patirtį.

Teko iš vidaus tiesiogiai stebėti, kaip „vakarėjanti“ Lietuva „principingai“ kovoja su akademiniu plagiatu, kaip visa valstybės sistema, reikalui esant, beatodairiškai, nesiskaitydama su priemonėmis, pridengia savų žmonių plagiatą, persekioja pranešėjus.

KTU rektorius

Į akademinių plagiatų kavalkadą 2017 m. patenka tuometinis KTU rektorius P. Baršauskas, konservatorių tituluojamas šešėliniu švietimo ir mokslo ministru. Pirmąjį plagiatą paviešinau aš. Na, plagijavo P. Baršauskas, plagijavo M. Sinkevičius, Uršulė…

Čia tarsi greičio viršijimas ar žvejybos taisyklių pažeidimas. Stop. Mano aptiktas ir akademinės etikos kontrolieriui apskųstas plagiatas buvo ir tebėra pribloškiančiai įžūlus. T. Šarapovas, dabar ISM profesorius, 2005 m. apsigynė KTU daktaro disertaciją: „Elektroninės komercijos modeliai verslo efektyvumui didinti“.

Tuo pačiu pavadinimu 2006 m. lietuvių kalba išėjo kolektyvinė trijų autorių monografija. Ta pati monografija 2010 m. išėjo anglų kalba: E-Commerce Models to Increase Business Effectiveness. Lambert Academic Publishing.

Skambaus pavadinimo leidykla yra visuotinai laikoma grobuoniška leidykla (angl. predatory publisher) arba vadinamąja „tuštybės spauda“ (angl. vanity press).

Leidykla nevykdo tikro mokslinio recenzavimo (angl. peer-review) ir redagavimo. Tiesiog automatiškai spausdina viską, ką autoriai atsiunčia.

Knygos spausdinamos tik gavus užsakymą (angl. print-on-demand) už labai aukštą kainą. Dažniausiai vieninteliu pirkėju tampa pats autorius arba jo artimieji. Padarytų tokią publikavimosi nuodėmę paprastas mokslininkas, sudarkytų savo reputaciją, drūčiai gautų pylos.

Autorių seka lietuviškoje ir angliškoje monografijose tokia: P. Baršauskas pirmasis, suprask pagrindinis, tada disertacijos autorius T. Šarapovas ir dar A. Cvilikas.

Palyginus disertacijos ir monografijų tekstus, aiškėja, kad tai identiški tekstai, pakeičiamas tik šriftas, o frazės „šioje disertacijoje“ ir pan. virsta fraze „šioje monografijoje“. Pagal žanrą disertacija privalo būti originaliu kūriniu, kurį savarankiškai sukūrė vienas autorius, būtent už tai teikiamas laipsnis. Vadovas konsultuoja, kartu galima išspausdinti vieną kitą mokslo straipsnį, bet disertacijos individuali autorystė nedaloma.

Kokiu pagrindu atsiranda dar du autoriai? Koks jų įnašas? Arba T. Šarapovas apsigynė sukčiaudamas, nes rašė ne pats, arba vėliau priėmė į „publikavimosi priekabą“ pašalinius asmenis. Galėjo būti abu menami pažeidimai vienu metu. P. Baršauskas, anuomet ISM prorektorius, buvo ne tik mokslinis vadovas, bet ir doktoranto viršininkas.

Tuo pačiu metu Pasaulinio lygio mokslininkas, JAV išeivis, A. Avižienis aptiko ir pradėjo viešinti dar vieną P. Baršausko plagiatą. Kalbama apie 2002 m. KTU išėjusią monografiją „Tarptautinis verslas: teorija ir praktika“. Monografijos pagrindu VGTU 2002 m. suteikė P. Baršauskui habilituoto daktaro mokslo laipsnį. A. Avižienis, operuodamas didžiulėmis palygintų tekstų atkarpomis, parodė, jog monografija – ištisas iš atpažįstamų užsienio autorių nukopijuotas plagiatas.

Jau tada A. Avižienis ir aš ėmėme bendradarbiauti. Paskatą sukūrė akivaizdus ir sutelktas visos sistemos nenoras viešinti dvigubo plagiato skandalą, pradėti skaidriai ir civilizuotai jį „remontuoti“.

Medijos gavo visus abiejų plagiatų įrodymus

Medijos gavo visus abiejų plagiatų įrodymus, bet iki paskutinės galimybės įtakingo rektoriaus plagiato tematikai tiesiog neatidarė medijų vartų. Galėjome medžiagą ir įrodymus publikuoti nebent tik marginalinėse medijose. P. Baršausko vadovaujamas KTU savo rektoriaus plagiatus neigė. VGTU, pats nesąžiningo habilitanto apgautas, bet suteikęs laipsnį, tylėjo. Ministerija, Mokslo taryba „įjungė durnių“ ir atsirašinėjo P. Baršausko žodžiais: „…vakarietiškai praktikai, kuomet disertantai su savo moksliniais vadovais rengia bendras publikacijas, pritariame…“.

Apie didelę šalies akademinio pasaulio bėdą ir gėdą buvo informuota Prezidentė ir Prezidentūra. Skaudu, bet minėta institucija patapo dar vienu plagiato apsauginiu bokštu. A. Avižienis pyktelėjęs pagrasino: „jei Lietuva pati nepradės tvarkytis, aš už savo pinigus tuos plagiatus ir jų įrodymus išleisiu anglų kalba ir platinsiu pasaulyje“.

Jau įsibėgėjus viešam skandalui didžiųjų medijų grandai I. Makaraitytė, E. Jakilaitis bandė skalbti įtakingo rektoriaus mundurą. E. Jakilaitis laidoje klausė: „…Rektoriau, kaip jaučiatės Kaune, važiuodamas savo tėvo vardo gatve?“ Vėliau aš I. Makaraitytės neformaliai klausiau: „kodėl nesilaikėte žurnalistikos taisyklės – konflikto situacijoje išklausyti visas puses“. Atsakymas: „mes žurnalistai, turime savo neformalius patikėtinius-ekspertus, visi sakė, kad iškilus rektorius negali būti plagiatorius“.

Didžiosios medijos pirmą kartą vartus plagiatui atvėrė pavėluotai ir mums netikėtai. Tik tada, kai mes nusiuntėme medžiagą į BNS ir ETLTA, apie tai, kad būrelis Kauno mokslininkų kreipėsi į LR AEPK dėl rektoriaus plagiatų. Suderinome veiksmus, kad pirma kreipiamės dėl Baršausko, Šarapovo, Cviliko monografijos, o po vasaros atostogų kreipsis A. Avižienis dėl dar kito plagiato.

Pirmasis plagiatas buvo apskųstas 2017 m. birželio 13 d., o A. Avižienio aptiktas plagiatas – 2017 m. rugpjūčio 28 d. Rengdamas straipsnį, paprašiau DI atkurti skandalo chronologiją, tai vargšelis irgi susipainiojo, turėjau sakyti: „nustok painiotis, du skirtingi plagiatai buvo“. Nesutampančių laike smūgių taktika pasiteisino, jau 2017 m. spalio 17 d. LR AEPK V. Sadauskas priėmė sprendimą, kuriame plagiatai buvo pripažinti, negana to VGTU įpareigotas habilituoto daktaro laipsnį naikinti, kas ir buvo padaryta. P. Baršauskas buvo aplinkybių priverstas atsistatydinti iš KTU rektoriaus posto.

P. Baršauskas sprendimus dėl abiejų patvirtintų plagiato epizodų apskundė administraciniam teismui. Žmogaus ir dirbančiųjų teisių gynėjas, jis ir „Teismų vikingas“, įteikė Prokuratūrai prašymą pradėti viešo intereso gynimo bylą. Mat, neteisėtai gavus aukštesnį laipsnį, per 15 metų P. Baršauskui neteisėtai prikapsėjo įspūdinga dalis atlyginimo. Buvo prašoma įpareigoti atlygio perviršį grąžinti į biudžetą.

Aš – prof. G. Merkys – kreipiausi į LRT, mat vienas iš plagiato herojų – T. Šarapovas – anuomet buvo LRT administracinės komisijos pirmininkas. Rašiau, žiūrėkite, kas yra vienas iš LRT vadų. D. Raščius iš Prokuratūros, o aš iš LRT gavome atsakymus – kol nesibaigė teismai, NIEKO nebus daroma.

Kai keičiasi valdžia

Pradžioje, kol valdžioje buvo valstiečiai, P. Baršauskui bylinėtis ne per daug sekėsi. Ilgainiui VISKAS pakrypo kitaip. Byla net pateko į LR Konstitucinį teismą. Jo sprendimas buvo suveltas, kai kas P. Baršausko naudai, kai kas akademinės etikos ir moralės labui. Byla buvo užšaldyta. Trims metams su uodega.

I. Šimonytės Vyriausybė prisiekė 2020 m. gruodžio 11 d. O jau 2021 m. vasario 25 d. Lietuvos Temidė pabudo iš gilaus miego ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išspjovė galutinį neskundžiamą nutarimą. Jis nukirto LR AEPK sprendimą dėl abiejų plagiatų. Pasisakė, kad į patį plagiato klausimą kolegija nesigilino, to netyrė, nors pripažino, kad turima faktinė medžiaga rodo jį buvus. Ir rado saliamonišką sprendimą.

LR AEPK pradėjo vykdyti savo veiklą 2013 m. birželio 18 d. Taigi, tada, 2002 m., taip pat 2006-2010 m., kai P. Baršauskas plagijavo, o gal ir neplagijavo, atitinkamos tarnybos nebuvo: Lex retro non agit – įstatymas atgal negalioja. Vadinasi, Kontrolierius negalėjo nei spręsti, nei siūlyti atimti laipsnį.

Teismo sprendimas akivaizdžiai patraukė Damoklo kardus ir nuo P. Baršausko, ir nuo T. Šarapovo galvų. Pastarasis šlovingai užbaigė kadenciją LRT vadovybėje, patapo ISM profesoriumi, programų direktoriumi. P. Baršauskas, kalbama, ugdė ISM doktorantus, matyt, dalinosi gerąja patirtimi.

Rektoriau D. Misiūnai, blogo kvapelio negi nejaučiate? Beje, o kas draudžia per visokias „plag scan“: sistemas perkošti paties D. Misiūno disertaciją?

Antikinės teisės principas – įstatymas atgal negalioja – nėra universalus ar absoliutus. Jį suabsoliutinus, nebūtų įmanoma sovietmečiu nusavinto turto restitucija, totalitarinių režimų aukų reabilitacija. Kompensacijos už Švedijoje vykdytas priverstines sterilizacijas ar buvusių KGB ir STASI darbuotojų liustracija taip pat būtų neįmanoma. Demokratinė teisė pripažįsta, jog teisinis tikrumas negali būti besąlygiškai iškeliamas aukščiau istorinio teisingumo ir bendražmogiškos moralės.

SAVĄ visada nuožmiai gina

Palyginkime dvi plagiato istorijas. P. Baršausko, sistemai artimo veikėjo, ir ne „TOS“ partijos ne „TO“ Premjero.

Vienu atveju net du pribloškiančiai įžūlūs plagiatai. Kitu atveju galimai tik paviršiniai plagiarizmo nekorektiškumai, masiškai būdingi visiems „minkštiesiems“ tekstiniams mokslams.

Vienu atveju SAVĄ personą nuožmiai gina, atplovinėja visos valstybės grandys – Ministerija, Mokslo Taryba, Prezidentūra, LRT ir didžiosios medijos, net trys universitetai ir, kas visų klaikiausia, – TEISMAI. Kitu atveju pafrontės valstybėje ne TOS partijos ir ne TO Premjero viešas sutelktas institucinis užspardymas prasideda dar iki bet kokios objektyvios ir teisėtos ekspertizės.

Dėl P. Baršausko plagiato viešinimo, kaip minėjau, buvo aplaužytos bent 5 Kauno mokslininkų akademinės karjeros ir biografijos. Be kaltės. Pasakykite, kokių represijų, destruktyvių intervencijų į savo karjerą sulaukė „pranešėjai“ apie M. Sinkevičiaus galimą plagiatą? Parodykite nors vieną.

Skaitykite tarp eilučių. Ne vien apie plagiatą šis straipsnis. Jis apie tai, kad Lietuvoje „Единая Россия= Vieningosios Rusijos“ pavyzdžiu pradeda formuotis „Vieningoji Lietuva“ ir jos kontūrai jau ryškėja.

Kadaise Lietuvoje buvo dvipartinė sistema – „brazauskininkai“ versus „landsbergininkai“, plius marginalūs „spoileriai“: „Darba parcija“, „Tvarka ir teisingumas“, „valinskininkai“… Socialdemokratai de jure dar valdantieji, de facto jie jau paversti marginaline partija.

Pastaroji savo konstituciškai teisėtais įgaliojimais pilnai nebedisponuoja, visos valdžios nebeperima. Iki pat Seimo, juolab iki savivaldos rinkimų LRT, visokie apžvalgininkai, „nepriklausomi“ žurnalistai užsidegę toliau vykdys minėtos partijos ritualinį skerdimą.

Socdemų vadams laikas pradėti ruošti memuarus – „Paskutinė kadencija“.

Politikoje galioja Kazanovos taisyklė, nejauti gyvulinės aistros damai, nelįsk, negadink vakaro nei jai, nei sau.

Neturite valdžios ir kovos dėl jos instinkto, negadinkite kadencijos nei sau, nei rinkėjams.

A. Brazauskas, G. Kirkilas sukasi propeleriu karstuose…

1 KOMENTARAS

  1. Palyginus su mums pragaištingu desovietizacijos atsisakymu tos kelios nukopijuotos menkavertės citatos bevertės. Desovietizacijos atsisakymas veda mus į naują okupaciją – tarnauja mūsų priešams, norintiems, kad mūsų čia, Lietuvoje, neliktų. Be tokių plagiatinių dalykėlių beveik neįmanoma parašyti jokios disertacijos ar diplominio darbo šiais laikais. Kapsukę baigę okupacijos metais arba iki šiol, kol nebuvo pravesta rimta desovietizacija, derusifikacija ir depolonizacija, turėtų patylėt – būti kuklesni ir mažiau lįst padoriems žmonėms į akis. Šiandien apie moralę ir demokratiją kiaurą parą kalba amoralūs ir tikrai ne demokratiškos asmenybės. Dezi LRT, spauda, intikas ir kitos mus apgaudinėjančios TV. Mums turi rūpėti ne beverčiai smulkmeniški plagiatai, o sakykime, gyvybingai labiau Londono popierkos, 1945m. rugpjūčio 8d., kurios mus, europiečius, gali sunaikinti ir pakeisti kitais – Afrika, Azija, Arabija arba Rusijos Federacija, nesvarbu po kokiu pavadinimu ji ten bebūtų. Zubryloms ir labai išsilavinusiems su kelių aukštųjų institucijų ir akademijų diplomais, ir moksliniais laipsniais, kad tose Londono popierkose keli straipsniai, o būtent 19, 20 ir 21 straipsniai fizikus, chemikus ir matematikus, ir savarankiškai, logiškai mąstančius europiečius pasiuntė velniop ir suteikė beribę teisę už pinigus meluojantiems humanitarams nevaržomai dezi propagandai ir mūsų, mažaraščių, mulkinimui. Patyčioms ir marginalizacijai – visuotinei hipnozei. Nuolatiniam mūsų apgaudinėjimui – dezinformacijos propagandai, žalojančiai mūsų smegenis.

    3
    1

Parašykite komentarą :

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Vytautas Zelianka. Nepatogi tema – „Mein kampf“” knygos leidyba

Nei knygos turinys, nei jos autorius nėra tie, kuriuos galima būtų labai rekomenduoti vaikučiams. Bet suaugę laisvos valstybės...

Britų choreografas D. Dawsonas: „Mano kūrinys taip puikiai atliekamas dar nebuvo“

Lapkričio 20-ąją Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) – neeilinė premjera: naujame šiuolaikinių baletų diptike „Gyvenimo pulsas“...

Eimantas Gudas. Aš savo ausimis girdėjau palestiniečių pasakojimus. Tai yra baisu

Daug kam Izraelio-Palestinos konfliktas atrodo labai aiškus. Kažkam gal net šio krašto istorija atrodo labai aiški. Bet ji sudėtinga. Pažvelkime pvz....

Jonas Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?

Lapkričio 16 d. LRT paskelbtame komentare „Pasakojimas apie du referendumus“ Gražina Bielousova mėgina įteigti, kad pastangos išsaugoti tradicinę...