Vytautas Navaitis. Lietuvos diena. Kada ją įteisinsim?

Prieš 11 metų iškilmingai šventėme Lietuvos tūkstantmetį. Tai buvo epochinė Lietuvai šventė. Nė vienai kitai šventei nebuvo ruoštasi taip ilgai ir tokiu lygiu. Į Lietuvos tūkstantmečio minėjimą įsitraukė Respublikos Prezidentas 1997 m. paskelbęs dekretą dėl tūkstantmečio valstybinės komisijos sudarymo. Jos pirmininku buvo pats Respublikos Prezidentas, pavaduotojai – Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas ir kiti svarbiausi valstybės, mokslo meno, visuomenės atstovai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. patvirtino Lietuvos tūkstantmečio programą. Tūkstantmečio šventės proga į Vilnių atvyko 3 karaliai, 6 prezidentai, 4 užsienio šalių ministrai, 1 premjeras ir kiti garbūs svečiai, o šv. Sosto atstovas, kardinolas Angelo Sodano, sakydamas kalbą S. Daukanto aikštėje, prabilo lietuviškai.

Įvyko atkurtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų simbolinio atidarymo ceremonija. Sveikinimo telegramų nė nesuskaičiuosi. Tarp jų ir JAV prezidentas pasveikino Lietuvą tūkstantmečio proga. Ši data plačiai nagrinėta įvairių valstybių mokslo ir švietimo institucijų, visuomeninių organizacijų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Taip buvo garsinama Lietuva visame pasaulyje. Lietuvos, ir užsienio valstybių dėmesys šiai buvo datai toks, kokio nebuvo nei ligi jos, nei kada nors vėliau.

Po iškilmių tūkstantmetį stengtasi sparčiai užmaršinti. Tai matydama akademinės bendruomenės iniciatyvinė grupė kreipėsi į valdžios atstovus kovo 9-ąją paskelbti atmintina diena ir ją pavadinti „Lietuvos diena“. Panašiu pavadinimu pasaulyje švenčiant šalies dieną yra ne viena. Galima būtų paminėti Australijos diena, Japonijos diena, Kanados diena, Pakistano diena ir kitas. Mūsų valstybės atmintinų dienų sąraše yra įrašyta Europos diena, bet neturime Lietuvos dienos.

Praėjus dešimtmečiui po minėtos epochinės šventės, t. y. 2019 m. akademinės bendruomenės nariams pavyko į atmintinų dienų sąrašą pavyko įtraukti Kovo 9-ąją, tačiau jai buvo suteiktas kitoks nei siūlytas, o „Lietuvos vardo dienos“ pavadinimas. Kas ir kodėl išsigando didžiuotis garbinga tūkstantmete Lietuvos praeitimi dabar atsekti sudėtinga, bet pamąstykime ką gali reikšti ir kaip atmintinos dienos pavadinimą „Lietuvos vardo diena“ gali suprasti kiti.

Vardo dienos arba vardadienio sąvokos atsiradimas siejamas su šventųjų pagerbimo šventėmis (stebuklo padarymo, mirties ar kankinystės diena). Dabar toks pagerbimas vadinamas įvairiai – diena, šventė ar išvakarės (Feast of Sants Peter and Paul, Sant Josseph‘s day, Sant John‘s eve). Todėl pasaulio krikščionys, „Lietuvos vardo dieną“ supras kaip lietuvių garbinamos šventosios moters, turinčios Lietuvos vardą, vardadienį.

Krikščioniško sociologinių tyrimų centro „Pew Research Center“ – Religijos ir visuomeninio gyvenimo forumo tyrėjų paskelbto pranešimo „Krikščionybė pasaulyje“ duomenimis pastaruoju metu pasaulyje gyvena apie 2,18 milijardo krikščionių – t. y. beveik trečdalis planetos gyventojų. Kaip kiti du trečdaliai pasaulio gyventojų galėtų suprasti atmintinos dienos pavadinimą „Lietuvos vardo diena“?

Mums keista, bet nekrikščioniškų kraštų gyventojai (arabai, kinai, japonai ir kt.) iš viso neturi ir nesuvokia vardadienių prasmės, todėl, pavyzdžiui, arabų kalbos aiškinamasis žodynas nurodo, kad vardadienis yra „neįtikėtina šventė“. Atitinkamai tokių kraštų gyventojams „Lietuvos vardo diena“ būtų išversta kaip „Lietuvos neįtikėtina diena“.

Turėdami mintyse „neįtikėtinos dienos“ pavadinimą, pamąstykime kaip lietuvių kalboje įprasta vadinti vardo dienas – vardadienius. Paprastai švenčių pavadinimai sudaromi su priesagos -inės vediniais: gegužinės, Petrinės, Vėlinės. Tokiu būdu sudaromas pašaipus atmintinos dienos „Lietuvinės“ pavadinimas.

Dar švenčių pavadinimai sudaromi su priesagos -ynos vediniais: krikštynos, pakasynos. Tolygus žodžiui pakasynos yra ir „Lietuvynos“. Taigi toks atmintinos dienos pavadinimas nei Lietuvoje, nei pasaulyje netelpa į suvokimo rėmus.

Vis dėlto yra ir savo Tėvynei neabejingų žmonių. Jie šiemet Kovo 9 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje surengė jau antrąją konferenciją šiai iškilai Lietuvai datai paminėti. Sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė ir Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, prof. Jonas Jasaitis. Ministras pirmininkas Saulis Skvernelis į konferencijos dalyvius kreipėsi sveikinimo raštu.

Konferencijoje įvairiais požiūriais išnagrinėtas sąvokos „Lietuvos vardo diena“ klaidingumas, tokios klaidos pasekmės ir jos atitaisymo būdai. Buvo pasiūlyta atkurti pradinį akademinės bendruomenės Kovo 9-osios dienos iniciatyvinės grupės kreipimesi į Lietuvos Respublikos Seimą pateiktą trumpą, skambų, tikslų, didingą ir iškilmingą atmintinos dienos pavadinimą: „Kovo 9-oji – Lietuvos diena“. Prieita išvados, kad šią klaidą ištaisyti galima Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme įrašius siūlomą pataisą.

Tokiam įstatymo pakeitimui yra net kelios svarios priežastys. Prieš 1011 metų Lietuva buvo pripažinta de facto. Istoriniuose šaltiniuose apie įvykusį valstybės sienos kirtimą aiškiai pasako Brunono misijos dalyvis Vibertas, rašydamas: „Kai tik į pagonių tėvoniją įžengėme, nedelsiant („statim“) buvome atvesti pas karalių“.

Šis sakinys teikia trigubą informaciją: pirma, kad sienos buvo sužymėtos ir atvykusiems aiškiai suprantamos; antra, kad šios sienos buvo kontroliuojamos; trečia, kad Lietuva tuo metu sieną su Rusija turėjo kaip lygaus teisinio statuso subjektas.

Aiškinimas, kad metraštyje neva užrašytas tik vietovardis, o ne konkrečios vietos (valstybės, geografinės vietovės) riba – pasienis, klaidinančiai iškreipiama istorinio įvykio prasmė. Metraštyje aprašomos šv. Brunono misijos dalyviai matė aiškias Lietuvos pasienio ribas, o ne abstraktų vardą ar vietovardžio pavadinimą. Kovo 9-oji, kaip skelbia metraštis, yra istorinio įvykio Lietuvos – Rusios pasienyje data.

Pranešėjai priminė, kad dabartinis atmintinos dienos pavadinimas „Lietuvos vardo diena“ net filologine prasme yra klaidingas, nes žodžiai „vardo diena” lietuvių kalboje visada vartojami tik su žmonių vardais ir niekada nevartojami su daiktų vardais, vietovardžiais ar kitokiais pavadinimais. Jokie taisyklingos lietuvių kalbos šaltiniai nepateikia pavyzdžių, kuriuose yra minimos ne žmonių vardo dienos.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad ydingas žodžio „vardas“ vartojimas taip išsikerojo, kad net valstybės apdovanojimai sportininkams, menininkams ar kitiems nusipelniusiems žmonėms teikiami už … „Lietuvos vardo“ garsinimą. Tačiau „vardo garsinimas“ gali būti siejamas tik su labai siaura kalbos mokslo, t. y. kalbotyros tema. Konferencijos dalyviai, klausdami kas garsina Lietuvą – mūsų valstybę, priėmė rezoliuciją dėl kovo 9-osios atmintinos dienos pavadinimo „Lietuvos diena“ atkūrimo, kurią ir teiks Seimui.

Išskirtinis mokslinių konferencijų reiškinys su jų tematika susijusių knygų, filmų ar kitų kūrinių pristatymai. Šį kartą pažintinį filmą pristatė Vilniaus Laisvės gimnazijos kino klubo vadovas Marius Janulevičius, papasakojęs, kaip buvo sumanyta kurti filmą „Pasaulio pabaiga ir kiti šv. Brunono nuotykiai“. Filme įtaigiai parodyta to meto žmonių psichologinė drama, baimė ir mąstysenos pokyčiai dėl skelbtos pasaulio pabaigos, neva turėjusios įvykti tūkstantaisiais metais.

Šį pažintinį filmą jau galima pamatyti You Tube socialiniame tinkle ČIA