Tautos Forumo bendražygiai pagerbė Kaniūkuose raudonųjų smogikų sadistiškai išžudytų taikaus lietuviško kaimo žmonių atminimą. Minėjimą surengė savo iniciatyva ir įdėjo daug pastangų, kad jis taptų šviesiu ir tauriu rimties ir susikaupimo renginiu.
Šaltą, iš tikrųjų beveik speiguotą vasario 1 dieną nuvyko į kaimą, kurį daugybę metų visos Lietuvos valdžios stengiasi apeiti lankstu ir ištrinti iš tautos atminties. Apie čia įvykusią šiurpią tragediją nieko neišgirsime per radiją ir nepaskaitysime didžiuosiuose šalies žiniasklaidos portaluose.
Viltys išvysti nors trumpučius tos dienos minėjimo reportažus televizijų žinių laidose atrodo kaip pasakų šalies svajonės. Ši tragedija stumiama į tolimiausius tautos kolektyvinės istorinės atminties užkaborius.
Apie ją nei vienu sakiniu neužsimenama istorijos vadovėliuose ir nėra sukurtas net trumpas dokumentinis filmas. Apie meninį nejauku net galvoti, nes tai būtų panašu į troškimą LSSR laikais pamatyti kino kroniką ar tikrą filmą apie Nepriklausomybės kovų savanorius.
Todėl daugybė lietuvių šiandien nieko nežino apie Kaniūkų siaubą ir net nėra girdėję, kad Lietuvoje buvo tokio tragiško likimo kaimas. Kiek tokių nieko nežinančių – galima tik spėlioti.
Dalinuosi straipsniu apie Tautos Forumo surengtą minėjimą, kurį papildo ir labai praturtina vertinga istorinė medžiaga. Kviečiu nepagailėti laiko ir jį atidžiai perskaityti.
Tai ne tik pasakojimas apie Kaniūkų kaimo gyventojų šiurpią žūtį. Tai ir atsakymas bei paaiškinimas, kodėl nepriklausomoje Lietuvoje taip stengiamasi tą žūtį paslėpti nugramzdinant ją į amžinosios užmaršties tamsą.
Mes, tautos forumiečiai, esame pasiryžę neleisti tos tamsos bedugnei amžiams praryti sunaikinto kaimo ir jo žmonių atminimo. Ir viliamės, kad daugiau sužinoję apie Kaniūkų kaimą mums ateis į talką ir pagelbės ginti ir saugoti istorinę atmintį kiti geros valios tėvynainiai. Visada esate laukiami.
Nuoroda į reportažą apie paminėjimą ČIA.
Kas įlenda į priešininko kailį, tampa protingesnis. Pvz karvedys būtinai turi sugebėti pamatyti padėtį priešininko akimis.Tačau nei lietuviai nei žydai tokio noro tapti protingesniais nerodo. Tik kaupia savyje, prisiminę nuoskaudas , pykčio ir keršto tulžį. O kaip prabyla – išlieja. Tas gerai, kad išlieja, bet galima ir geriau.
NeprarYs ar neprarIs? Kai reikia, jo nėra. Skaitytojo.
Karo istorija dėl pasaulio viešpatystės, viršenybių ir privilegijų, dar neparašyta kol siautėja dvejopų standartų manija, maniakinis kaltės jausmas, prapiesorių mitomaniakystė, kol tiesos paieškos kriminalizuotos ir uždraustos. Tikroviškos Antrojo pasaulinio karo istorijos šnaideriukai ten ir mūsiškiai babkiniai rektoriūkščiai čia dar ilgai neleis parašyti, nors šiokių tokių prošvaiščių yra, pavyzdžiui, Sean McMeekin‘o veikalas „Stalin‘s War. A new history of World War II“, bet ir joje daug baltų dėmių, nemažai tabu, kaip kas ką veikė ir darė, pavyzdžiui, Baltijos šalyse ir vardan ko. Berods ta knyga yra ir Lietuvių kalba, jei neklystu? Vardan ko draskosi dezi LRT politinės plaštakės šiandien, finansuojamos nežinia kaip, ir nežinia kieno, kokio ten Epštaino ir Co? Pasauliniai socialistai laimėjo Antrąjį pasaulinį karą, todėl negreit paaiškės tiesa mokslo pirmūnams ir zubryloms. Pasaulio Vyriausybė arba Pasaulio Taryba su pačiu pačiausiu neleis prastuomenei sužinoti tiesos, kad nenutiktų taip, kaip viename interviu savo draugei Sarai pasakė buvęs JAV prezidentas vyresnysis. Jeigu runkeliai sužinotų tiesą – būtų labai blogai. Kaip juos tada suvaldytum ir galėtum apgaudinėti ir engti. Negalėtum gi nusikaltėlius apdovanoti Lietuvos vardu, tiesa?
Slėpti nebūtų ko , jei ne prakeiktas lietuvių žydų klausimas. Kas imtųsi viešinti, turėtų išvairuoti tarp lietuvių dalyvavimo žydų žudynėse, faktiškai Lietuvos žydų išžudyme – ir miške išlikusio žydų „smogikų” būrelio absurdiško, beprasmiško, bet matyt ir saldaus keršto akto. Jei būtų galėję, kerštininkai gal ir visus lietuvius būtų tuomet išžudę. Tuomet. O dabar, po tiek laiko, jau galima rasti tinkamą įvykio išaiškinimą. Ir tiesiog privalu tą padaryti, tada nereikės ir nieko slėpti.