Prof. dr. Jonas Jakaitis. Okupacijos aukos be sienų

„Baltijos aljansas“ 2-oji tarptautinė konferencija Taline

Baltijos šalių ir Lenkijos 2024-11-21 bendradarbiavimo sutarties pagrindu susiformavęs „Baltijos aljansas“ (BA) 2025-09-18/19 Taline inicijavo 2-ąją tarptautinę konferenciją, „Okupacijos aukos be sienų“.

Prisimenat 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines bei tragišką totalitarinių režimų valdyseną, grįstą nacionalsocialistine, komunistine ideologija ar nūdienos Rusijos imperialistine ambicija, siekiant „istorinių teisių“ į buvusias sovietines teritorijas, konferencijos siekis – tai pasmerkti, poziciją išdėstant konferencijos rezoliucijos ir peticijos dokumentuose pavyko (1 pav.).

Konferencijos diskurse prisiminti prieš 80 metų Europai primesto karo katastrofiški padariniai … Pasak T. Snyder (2010), tai „…vieta, kur žuvo daugelio tautų atstovai, kruvinos žemės, driekiasi nuo Vidurio Lenkijos iki Vakarų Rusijos, apimdamos Ukrainą, Baltarusiją ir Baltijos šalis. Nacionalsocializmo ir stalinizmo įtvirtinimo laikotarpiu (1933–1938), per Vokietijos ir Sovietų Sąjungos kartu vykdytą Lenkijos okupaciją (1939–1941), o paskui per Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karą (1941–1945), regionas patyrė iki tol dar niekada istorijoje neregėto masto masinį smurtą. Vos per dvylika metų, nuo 1933-iųjų iki 1945 m., Hitlerio ir Stalino valdymo laikais, nužudyta 14 milijonų žmonių.“

Vertinant 2000 m. birželio 12–14 d., pirmą kartą Europoje įvykusio Tarptautinio kongreso „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“ Lietuvoje tikslus – išnagrinėti komunizmo nusikaltimus žmoniškumui, nubausti jų organizatorius, pasmerkti komunizmą bei aptarti komunistinio režimo atkūrimo galimybės prevenciją, kongrese buvo pabrėžta, kad „komunistinių režimų nusikaltimų mastas gerokai didesnis negu nacizmo, tačiau tarptautiniu lygmeniu dar neįvertinta jų padaryta žala žmonijai“. Priimant kongreso rezoliuciją, paskelbta, kad remiantis komunistine ideologija regione nužudyta apie 100 mln. žmonių. Deja, tenka pripažinti, nei ano kongreso, nei vėlesnės ES, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos inicijuotos rezoliucijos Europos mastu neturėjo didesnio atgarsio politiniams sprendimams teisingumo klausimais priimti.

Talino konferencijos įžanginėje diskusijų dalyje 2025 m. rugsėjo 18 d. VABAMU muziejuje tylos minute buvo pagerbtos totalitarinių režimų aukos. Įžanginės diskusijos kalboje muziejaus vadovė Ede Schank-Tamkivi, pagal numatytą darbotvarkę, dėmesį telkė ne tik į istorinės atminties, bet ir kartų bendradarbiavimo formų paieškos dalykus. Ere Uibo, kaip „Baltijos aljansas“ monitoringo grupės narė, pristatė Baltijos šalių ir Lenkijos veiklų su jaunosiomis kartomis bendradarbiavimo programą. Kartų partnerystės ir bendradarbiavimo patirtimis pasidalijo „Baltijos aljansas“ TKK grupės narys, LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila.

Tęsiant konferencijos darbą Estijos Parlamente 2025 m. rugsėjo 19 d., „Baltijos aljansas“ dalyvius sveikino Enno Uibo – „Sulaužytos rugiagėlės“ asociacijos (MRÜ) pirmininkas; Urmas Paet – Europos Parlamento narys; Laurynas Kasčiūnas – Lietuvos TS-LKD partijos pirmininkas, LR Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas, LR Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas; Urve Tiidus – Estijos Parlamento narė, Liisa-Ly Pakosta – Estijos teisingumo ir skaitmeninių reikalų ministrė; Arnold Aljaste – „Memento“ sąjungos pirmininkas; Gvidas Rutkauskas – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pirmininkas; Talis Veismanis – Latvijos politinių represijų aukų asociacijos (LPRA) pirmininkas.

Baltijos valstybių ir Lenkijos politikų, tremtinių ir politinių kalinių bei kitų organizacijų aktyvus įsitraukimas į konferencijos darbą aktualizavo istorinės atminties (Enno Uibo, M. Macutkiewicz, G. Aleknos – bendrija „Lemtis“, V.Sungailos pranešimai, Latvijos moksleivių tyrimų ataskaitos), teisingumo (J. Jakaičio pranešimas), šalių tautinio tapatumo, jaunimo ir moksleivijos įsitraukimo (Ere Uibo pranešimas) temas ir lėmė sklandų konferencijos darbą. Kaip „Baltijos aljanso“ pirmininkas itin vertinu Lietuvos atstovo L. Kasčiūno sveikinimo kalbą, kuriame smerkiama Rusijos komunistinė ideologija kaip nūdiena naujai atgimstanti totalitarinio režimo forma visu brutalumu atsiskleidusi Ukrainos kare ir matoma kaip grėsmė Baltijos valstybių suverenitetui, tokiu būdu atliepiant konferencijos rezoliucijos turinio esmę. „Turime ne tik ugdyti gebėjimą gintis, bet padėti laimėti karą Ukrainai jos akistatoje su rytų imperializmu…“ akcentavo L. Kasčiūnas.

Kalbant apie leitmotyvą vienytis į „Baltijos aljansą“, savo pranešime kalbėjau apie įkvėpimą, kurio semiamės iš istorinių 1948 m. JAV prezidento Harry S. Truman įžvalgų apie rusišką totalitarizmą „…Dabar susiduriame su lygiai tokia pačia situacija, su kuria Britanija ir Prancūzija susidūrė 1939 d., turėdamos reikalų su Hitleriu. Totalitarinė valstybė nesiskiria, ar jūs vadinate ją nacistine, fašistine, komunistine arba Franco Ispanija.

Oligarchija Rusijoje – Frankenšteino diktatūra, blogesnė negu bet kuris iš kitų, įskaitant Hitlerio…“, taip pat Jerzy Giedroyc (Jurgio Giedraičio, turinčio lietuviškų bajorystės ištakų) XX a. viduryje išsakyto raginimo apie ilgalaikį Lenkijos saugumą grindžiamą rytinių kaimynių suvereniteto pripažinimu ir partnerystės su jomis plėtote ar iš 1989.12.16/17 istorinio Rygos Kongreso diskusijų apie poreikį bendradarbiauti Baltijos šalims vienijantis politinių kalinių ir represuotųjų asmenų organizacijoms. Aname, Rygos kongrese Lietuvą atstovavo ir kalbas sakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Balys Gajauskas (beje, net 37 metus kalėjęs sovietiniuose lageriuose), tuometinis LPKTS tarybos pirmininkas Antanas Lukša.

Taigi Talino konferencija tapo dar vienu bandymu vienytis. Aktyvus politikų, visuomeninių organizacijų, valdžios ir atminties institucijų, visuomeninių organizacijų dalyvavimas minint Baltijos valstybių ir Lenkijos, tremčių aukas ir netektis (apie 1 700 000 „Baltijos aljanso“ regiono žmonių tapo tremtiniais tolimųjų rytų regionuose) lėmė sėkmingą konferencijos darbą. Talino konferencijoje itin akcentuotos augančios Rusijos neo-imperinės užmačios skatina vienytis Lenkijos, Baltijos valstybių organizacijas į „Baltijos aljansą“, tampančiu svarbiu šalių saugumo socialinėje sistemoje elementu.

Dėsninga, kaip „Baltijos aljansas“ pirmininkas konferencijoje kalbėjau apie būtinybę konsoliduojantis organizacijoms tiek europiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu įgyjant gerokai svarbesnę reikšmę nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nepaisant, kad politinių kalinių ir tremtinių, laisvės kovų dalyvių gretos siaurėją, tačiau akivaizdu, nesame paskutiniai mohikanai, kurie drumsčia vandenį pasak V. Landsbergį … ir aktualizuojame anos, sovietinės politikos, grįstos komunistine ideologija nūdienos nuskalstamas esmes žmonijai ir nebetkur, o Estijos Parlamente (2 pav.). Kol dar esame, tol reikalingas priminimas apie teisingumo įgyvendinamumo tų mohikanų atžvilgiu.

Vertinant visuomenės politinio atsparumo globalių įvykių pasaulyje ir Europoje bei Ukrainos karo akivaizdoje augimą, konferencijoje liudytas ne tautinis Baltijos valstybių skirtingumas, bet tapatūs tremčių ir kalinimų likimai susiję su SOVIETINIU GENOCIDU grįstu komunistine ideologija.

Itin svarbu pažymėti, kad Talino konferencijos užsibrėžtas tikslas – pasiektas. Siekis kalbėti vieningu, Baltijos šalių ir Lenkijos tremtinių bendruomenių, nukentėjusių nuo totalitarinio režimo, balsu leido aprobuoti PETICIJĄ (3 pav.) siūlančią „Baltijos aljanso“ šalyse ir Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms nuo sovietinio teroro sukurti kompensavimo mechanizmą. Tokiu būdu deklaruotas siekis įgyvendinti teisingumą…

Pristatant PETICIJOS dokumentą, prasminga paminėti keletą jos esminių aspektų:
Peticijos preambulėje pabrėžiama, kad jos esmės formuluojamos remiantis Europos Sąjungos vertybėmis, tokiomis kaip pagarba žmogaus orumui ir žmogaus teisėms, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei… įtvirtintomis Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad peticijoje pateikti duomenys grindžiami oficialiais šaltiniais ir institucijų, tokių kaip Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA), Lenkijos Tautos atminties instituto, Nusikaltimų lenkų tautai baudžiamojo persekiojimo komisijos (IPN), Sibiro tremtinių asociacijos, Latvijos okupacijos muziejaus, Latvijos nacionalinio archyvo (Latvijas Nacionālais arhīvs), Estijos istorinės atminties institutas (Eesti Mälu Instituut), VABAMU Okupacijos ir laisvės muziejaus, Estijos nacionalinio archyvo (Rahvusarhiiv), Ukrainos nacionalinės atminties instituto (UINP), Ukrainos centrinio valstybinio visuomeninių organizacijų archyvo (CDAHOU), Ukrainos saugumo tarnybos valstybinio archyvo (HDA SBU), Europos atminties ir solidarumo tinklo (European Network Remembrance and Solidarity, ENRS), duomenimis ir dokumentais.

PETICIJOS dalykiniame skyriuje siūloma nukentėjusioms nuo sovietinio teroro Baltijos valstybių, Lenkijos, Ukrainos ir kitoms Rytų Europos šalių aukoms sukurti kompensavimo mechanizmą įsteigiant Europos kompensacijų fondą naudojant Rusijos įšaldytas lėšas Europos Sąjungos valstybėje.

Išvadinėje PETICIJOS dalyje formuluojamas prašymas:

– Europos Parlamentui ir Europos Komisijai pripažinti istorinę žalą, padarytą 1939–1953 m. sovietinių deportacijų iš Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos ir kitų Rytų Europos šalių aukoms ir, suteikiant teisę į teisingumą, sudaryti teisines sąlygas kompensuoti nukentėjusiems moralinę, psichologinę, psichofiziologinę, materialinę ir kitokią žalą.

– Europos Komisijai, bendradarbiaujant su Europos Parlamentu ir Taryba, inicijuoti teisėkūros darbą, kuriuo būtų siekiama sudaryti sąlygas dalį įšaldyto Rusijos Federacijos turto (arba iš jo gautų pajamų) skirti specialiam Europos kompensacijų fondui nuo sovietinių trėmimų ir kalinimų aukų žalai atlyginti.

– Įkurti Europos kompensacijų fondą ir suformuoti skaidrų bei tvarų jo veikimą, taip pat parengti lėšų paskirstymo taisykles, aktyviai dalyvaujant organizacijoms, atstovaujančioms Politinių kalinių ir tremtinių organizacijoms.

Galiausiai reiškiama viltis, kad bus atkreiptas dėmesys į PETICIJOJE keliamas teisingumo įgyvendinamumo problemas, kad tai paskatins politinį apsisprendimą, parodant Europos Sąjungos ryžtą veikti žmogaus teisių srityje, net ir susidūrus su sudėtingais teisiniais ir tarptautiniais iššūkiais.

Tenka pasidžiaugti į renginį atvykusiais garbaus amžiaus „Baltijos aljansas“ atstovais. Itin dėkingas už deleguotą galimybę išsakyti mūsų, politinių kalinių ir tremtinių bei laisvės kovų dalyvių organizacijų atstovų mintis bei lūkesčius dėl istorinio teisingumo jų atžvilgiu… Ir tai dariau pristatydamas konferencijos dalyviams konferencijos REZOLIUCIJĄ (3 pav.) dėl kurios konferencijos Taline dalyviai vieningai:

1. KONSTATUOTA, kad totalitarizmas grįstas komunizmo, nacionalsocializmo ideologija yra smerktini kaip nusikalstami socialinio politinio judėjimai.

2. PAREIŠKŠTA, kad mokslinių tyrimų pagrindu turi būti formuojamas supratimas apie šių ideologijų antihumaniškumą, o tarptautinis ir tarpinsititucinis bendradarbiavimas įvairiais Europos sąjungos lygiais, taip pat ir Baltijos jūros regiono lygmeniu turėtų tapti absoliučiu prioritetu siekiant liudyti nusikalstamą komunizmo, nacionalsocializmo veikimą praeityje ir Ukrainos karo kontekste (ko)egzistavimą iki pat šių dienų;

3. PRITARTA, Tarptautinės konferencijos Taline dalyviams pristatytam, asociacijos „Baltijos aljansas“ parengtam PETICIJOS dokumentui, kuriuo remiantis būtų imtasi politinių sprendimų tremtinių ir politinių kalinių bei jų šeimos narių grįžusių iš tremties ar įkalinimo vietų atžvilgiu, siekiant užtikrinti teisingumą dėl moralinės, psichologinės, sveikatos ir socialinės žalos atlyginimo bei kompensavimo mechanizmo (nacionaliniu ir tarptautiniu mastu) sukūrimo. Tarptautinės konferencijos Taline dalyviai PAREIŠKIA, kad šios grupės žmonėms kaip nukentėjusiems nuo komunistinio režimo, socialinę rūpybą laikyti vienu iš svarbiausių vyriausybių veiklos prioritetų;

4. PAREIŠKŠTA, kad valstybių lygmeniu telkiant resursus ir peržiūrint esamas mokymo(-si) programas ir priemones, būtų užtikrintas švietimo, kultūros politikos tęstinumas integruojant istorinės atminties klausimus ir prieinamumas prie šaltinių ir mokymo(-si) priemonių, skatinančių antitotalitarinį pilietinį jaunesnių kartų ugdymą patraukliomis formomis, kad įtraukiant istorinius faktus į švietimo programas ir istorijos vadovėlius būtų siekiama užtikrinti jaunimo supratimą apie demokratijos ir žmogaus teisių svarbą.

5. PRITARTA ir „Baltijos aljansas“ TKK įpareigotas pateikti šią rezoliuciją Europos Komisijai, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos vyriausybėms ir parlamentams bei išplatinti ją per masines informavimo priemones.

6. PARAGINTA, kad nukentėjusiųjų žmonių nuo sovietinio teroro ir komunistinės ideologijos socialinę rūpybą laikyti vienu iš svarbiausių veiklos prioritetų „Baltijos aljansas“ šalyse.

Itin didelio „Baltijos aljanso“ dėkingumo nusipelno mūsų bičiuliai iš Estijos organizavę Talino konferenciją, LPKTS prisidėjusi prie konferencijos ikonografinio vaizdo suformavimo bei informacinės sklaidos rėmėjai žiniasklaidos portalas VORUTA.LT, LPKTS savaitraštis „TREMRINYS“ ir „Baltijos aljanso“ partneriai – Europos atminties ir sąžinės platformos nariai su jos prezidentu Marek Muter.

Prof. dr. Jonas Jakaitis yra „Baltijos aljansas“ TKK pirmininkas, LPKTS tarybos narys, Lietuvos kultūros tarybos ekspertas