Prof. dr. Gediminas Navaitis. Kelio į sėkmę gairės

Į klausimą „Ar jums sekasi?“ daugelis sugebėtų atsakyti. Po to teliktų suskaičiuoti, kiek tarp manančių, jog juos lydi sėkmė, yra vyrų bei moterų, žmonių su vienokiu ar kitokiu išsilavinimu, šeimynine padėtimi ir t. t.

Jei apklaustųjų būtų pakankamai daug, gautume vidutinį, statistinį „sėkmingo“ žmogaus portretą.

Palo Alto (JAV) universiteto psichologai taip ir padarė. Paaiškėjo tai, ką buvo galima numanyti ir be tyrimo. Sėkmingais save laikantys žmonės yra geros sveikatos, turi neblogas pajamas bei statusą visuomenėje. Įdomesni buvo duomenys apie jų asmenines savybes.

Suprantama, kad jie pasitiki savimi, sugeba bendrauti su kitais. Gal todėl, kad jiems sekasi, jie yra linksmi. O gal jiems sekasi todėl, kad turi humoro jausmą? Dar svarbiau, kad jie sugeba kūrybiškai pažvelgti į užduotis, aklai nesivadovauja instrukcijomis.

Tuo tarpu jų priešingybė – žmonės, jautę, kad jiems nesiseka, buvo įsitempę, nerimaujantys ir linkę itin tiksliai vykdyti, kas jiems pavesta.

Psichologinis eksperimentas

Grupėms tiriamųjų, sudarytoms iš „sėkmingųjų“ ir „nesėkmingųjų“, pavedama suskaičiuoti nuotraukas storame, veik šimto lapų specialiai parengtame laikraštyje. Antrajame puslapyje įdėtas didelis skelbimas, kuriame parašyta, kad šiame laikraščio numeryje yra 260 nuotraukų.

„Sėkmingieji“ pamato skelbimą, pasidžiaugia eksperimentatoriaus humoru ir praneša atsakymą, o „nesėkmingieji“ kruopščiai skaičiuoja nuotraukas. Skelbimo jie nepastebi ir vykdo užduotį.

Taigi, sėkmė nelanko tų, kurie dėl nerimo, nepasitikėjimo savimi, o drauge ir savo intuicija, neieško naujų galimybių ir sprendimų. Palo Alto universiteto psichologai teigia, kad tapsmo laimingesniu prielaida – kuo anksčiau, dar vaikystėje pradėtas kūrybiškesnės asmenybės ugdymas.

Dar vienas įdomus klausimas, kurį tiktų užduoti susipažinus su minėtu tyrimu, – kaip mąsto laimingesnieji?

Akivaizdu, kad aplinka įvairiais būdais veikia mūsų elgesį ir jausmus. Sustojama užsidegus raudonai šviesai, protestuojama prieš neteisybę, džiaugiamasi jei kas mus pagiria. Aplinka turi būti suvokta ir įvertinta. Kartais apie kurį nors įvykį tenka ilgai mąstyti, o kartais – ne: antai raudono šviesoforo signalo vertinimas sąmonėje šmėkšteli itin greitai.

Greitai šmėkšteli ir atsakas į daugelį kitų poveikių. Šis spartus, dažnai net nesuvoktas mąstymas remiasi asmenybės vertybėmis. Jis yra pokalbio, kurio metu žmogus kalbasi su pačiu savimi, dalis. Paprastai tokios mintys nuolat kartojasi, todėl dažnai lemia savijautą bei emocijas. Šios mintys gali būti nesunkiai atskleistos.

Tam tereikia įsivaizduoti įvairias situacijas ir išsiaiškinti, kaip jos vertinamos. „Sėkmingųjų“ ir „nesėkmingųjų“ grupės taip ir buvo ištirtos.

„Pozicijos“ skaitytojai ir skaitytojos gali panašų eksperimentą atlikti su savimi.

Psichologinis eksperimentas. Tereikia pagalvoti, kokias mintis sukels teiginys: „Gyvenimas yra džiugus“.

Tie, kuriems sekasi, pajus, kad ir patys jaučia džiaugsmą. Jie laukia džiaugsmo bei pritarimo, o jei susiduria su kliūtimi, suvokia ją kaip iššūkį.

Tie, kuriems nesiseka, toks teiginys atrodo kvailas. Jie jaučia, kad gyvenimas sunkus, kupinas problemų, kad teks sunkiai dirbti bei aukotis, jei norės ką gero patirti. Jie pritaria minčiai, kad kas šiandieną juokiasi, tai tas rytoj verks.

Jeigu pamėgintume objektyviai įvertinti parašyta teiginį, pastebėtume, kad ir „sėkmingos“ ir „nesėkmingos“ mintys gali būti vienodai lengvai įrodomos. Tačiau apsisprendus įrodyti sau, kad gyvenimas gali būti sėkmingesnis, tikimybė, kad jis toks ir bus, pastebimai išauga.

Sėkmingi žmonės dažnai atrodo išskirtiniai, tačiau atidžiau pažvelgus paaiškėja, kad jų sėkmės pagrindas retai būna vien talentas ar palankios aplinkybės.

Dauguma jų pasižymi gebėjimu sutvarkyti savo mintis, paremti ir paskatinti patį save taip, kad jaustųsi laimingi.

Jie tiki, kad jei nori, tai ir gali, jie džiaugiasi gyvenimu ir dalinasi džiaugsmu su aplinkiniais. To ir reikia iš jų pasimokyti.

Pagal knygą „Sėkmės formulės“