Pamenu 1996 metų Seimo rinkimus. Rinkiminės kampanijos metu visos šalies mastu buvo paskleista informacija, kad esu ne tik prieš valstybę veikiantis ekskomunistas, ne tik korumpuotas daugybę namų turintis subjektas, bet ir netradicinės seksualinės orientacijos žmogus.
Tai, mano įsitikinimu, darė mano tuometiniai politiniai oponentai – labiausiai Dievą ir Tėvynę mylinti partija. Na ta-„be kaltės pradėtųjų” organizacija. Tiesa, ji tai darė ne tiek viešai, kiek per savo partinę gandų gaminimo ir platinimo mašiną.
Tos juodosios technologijos davė vaisių – tais metais į valdžią grįžo „be kaltės pradėtieji”, o aš kaip baisus žmogus savo apygardoje net nepatekau į antrą turą. Nors, kaip dabar net buvę priešai pripažįsta, sąžiningai atlikau savo kaip užsienio reikalų ministro pareigas. Suprantu,- žmones pavyko išgąsdinti.
2000 metais nusprendžiau grįžti prie knygų. Todėl savo noru pasitraukiau iš politikos ir nemaniau , kad į ją kada nors grįšiu. Visgi, negalėdamas ramiai , po medžiu stovėdamas stebėti Klonio gatvėje vykstančių procesų, 2012 metais nusprendžiau dalyvauti Seimo rinkimuose Drąsos kelio sąraše.
Prieš pat rinkimus Laisvas laikraštis, su kuriuo iki tol bendradarbiavau ir kuris formaliai rėmė Drąsos kelią, publikavo tekstą, kuriame skelbė, kad esu homoseksualus ir kad tuo pagrindu tarybiniais laikais buvau užverbuotas KGB. Įdomu, kad šį laikraštį Šiluvoje platino vienas iš DK aktyvistų.
Visą amžių man patiko moterys. Ypač viena. Vyrus galiu tik gerbti. Jei yra už ką. Taigi ir KGB tuo pagrindu verbuoti manęs negalėjo. Nors, kaip ne kartą esu rašęs, tai porą kartų bandė daryti .
Šį tekstą skelbiu neatsitiktinai. Laisvas laikraštis įsijungia į prezidentinę rinkiminę kampaniją skelbdamas neigiamą informaciją apie vieną iš nesisteminių kandidatų. Tas kandidatas, jo štabas pasirinks, kaip reaguoti.
Mano asmeninis, su niekuo nederintas tikslas yra įspėti – ne visi Laisvo laikraščio tekstai yra patikimi. Jame galima aptikti ir fake news.
