Povilas Gylys. RINKIMAI- 2020-ieji ir RUGSĖJO 10-OJI

Tuos rinkimus laimėjo dvaras arba kitaip- gelminė valstybė (deep state). Su jo trim pagrindinėm partijom (TS, LS ir LP), didžiaja žiniasklaida (ypač išskirčiau iš VISŲ mokesčių mokėtojų išlaikomą LRT ), teisėsauga, politologija, sociologija.

Šie, aną rudenį dar labai galingi, galios centrai padarė, jei ne viską, tai daug , kad rinkėjai, neduokdie, per rinkimus neatsipeikėtų, nepabustų iš pilietinio letargo miego ir nepradėtų racionaliai mąstyti apie tai, kam iš tiesų renkamas parlamentas.

Gudriai buvo žaidžiama su nesistemine opozicija, darant viską, kad ji atrodytų blankiai ir vaikiškai susiskaldžiusi. Manau, kad joje būta ir natūralaus situacijos nesuvokimo,ir politinių implantų, kurie vykdė gelminės valstybės užduotį- neleisti susivienyti…

Manipuliacinėmis sąlygomis gyvenatys, viena vertus, apatiški, kita vertus, buitiškai kaprizingi, valstybės misijos ir politikos funkcijos nesuvokiantys rinkėjai išrinko tai, ką jiems parinko R.Valatkos, A.Tapino, R.Miliutės, I.Makaraitytės ir kitų medijų cecho šeimininkai. Ką parinko, tą ir išrinko.

Ši “Trijų mergelių” koalicija atsirado 80 proc. rinkėjų dėka. 20 proc. balsavo už mergeles tiesiogiai, o 60 proc. sofos ir fotelių politologų bei tų, kuriems jau seniai nerūpi respublikos, viešieji reikalai, neatėjo į rinkimus apskritai.

To labai norėjo ir siekė dvaras, kuris, skirtingai nei sofų bei fotelių politologai žinojo, kad kuo mažiau rinkėjų ateis prie rinkimų urnų, tuo geresnį rezultatą pasieks dvaro mergelės. Hipotetiniu atveju į rinkimus atėjus tik 20 proc. (toks iki šiol buvo geležinis dvaro elektoratas) Seime visas 141 užimtų gelminės valstybės atstovai.

Šios dienos tikrovė yra tokia:
Landsbergiškių dvaras turi parlamente daugumą. Pastaroji suformavo kaip niekad infantilišką vyriausybę.

Ir staiga paaiškėjo, kad ji visai nepajėgi priiminėti sprendimų, vykdyti sangvinišką politiką, kitaip tariant, valdyti viešąjį gyvenimą. Ypač dviejų- pandemijos ir neteisėtų imigrantų- krizių sąlykomis.

Tiesą pasakius, krizės-trys. Trečioji yra politinė krizė- visiškas negabėjimas valdyti, pripažįstu, sudėtingos situacijos.

Neadekvati, į primityvizmą linkusi, valdžia, vietoj dialogo su visuomene, imasi vėzdo- bando jėga įgyvendinti neracionalius sprendimus. Tačiau, visi žinom, jėgos veiksmas susilaukia atoveiksmio.

Vis daugiau žmonių prasibunda iš politinių miegų ir ima nerimastingai klausti – kas vyksta. O jiems iš dvaro jo liokajai šaukia – tylėk, runkeli, turgaus šūdmuse, vatnike…