Palaikau tai, ką paskutiniu metu daro Rūta Janutienė gindama viešąjį interesą. Inicijuodama vaikų ir miškų gynimą, ji ženkliai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo. Nes pažadino daugelyje iš mūsų prislopintą pilietinę sąmonę.
Juk stipri yra ta valstybė, kurioje gyvena ir veikia viešąjį interesą suvokiantys ir jį pasirengę ginti piliečiai.
Tačiau nesutinku su pralaimėjimo prognozavimu ir sakymu, jog pralaimėjimo atveju turime krautis lagaminus ir keliauti į svečias šalis.
Mes galime pralaimėti mūšį, bet neturim teisės pralaimėti karo dėl savo, savo vaikų ir anūkų Tėvynės.
Kitur gali būti gerai, bet Tėvynėje yra geriausia. Jei laimėsime karą – o karas nebus lengvas – dėl savo valstybės, gyvensime teisingesnėje ir turtingesnėje, vadinasi ir laimingesnėje Lietuvoje.
Tačiau tam reikia stipraus patriotinio solidarumo.
Nepamirškite- JIE MŪSŲ BIJO. Ypač bijo JIE mūsų vienybės kovojant už bendrąjį gėrį.
Dėl to ir yra agresyvūs. Bijantys dažnai ginasi agresija. Manau, jog JIE jaučia savo galios mažėjimą ir atgriaudėjančias permainas.
