Jei I.Šimonytė būtų sąžiningas ir geras žmogus, tikinti krikščionė, tikra Lietuvos patriotė, ji nebūtų dalyvavusi nešvaraus, galimai korupcinio, skolinimosi už beveik 10 proc. palūkanas istorijoje ir, mano manymu, ne iki galo teisėtame Snoro banko subankrotinime.
Taip, 2009 metais buvo krizė. Ji buvo pasaulinė, tačiau prie jos gilumo prisidėjo tiek G.Kirkilo, tiek A.Kubiliaus vyriausybės. BVP drastiškai mažėjant, biudžeto pajamos fatališkai krito ir reikėjo skolintis. Tačiau buvo dvi galimybės: skolintis PIGIAI iš TVF ir skolintis BRANGIAI iš privačių skandinaviškų bankų.
Lyg šiandien pasakytus prisimenu tada ištartus D.Grybauskaitės žodžius: „Mes pasauliui nedemonstruosim, kad esame impotentai (tai jos pavartotas žodis) ir iš Tarptautinio valiutos fondo nesiskolinsime”.
Kaip ji tarė, taip Lietuva ir padarė- skolinosi iš privačių skandinaviškų bankų už tris kartus didesnes nei skolinosi latviai (jie skolinosi už maždaug tris procentus) palūkanas.
Ir, prezidentės žodžiais tariant, bent šia prasme tapome finansiniais impotentais, kurių valstybinė skola per trumpą laiką padidėjo TRIS kartus. Tai skolai aptarnauti mes skiriame daug mokesčių mokėtojų pinigų. O juk juos galėtume panaudoti kitoms viešosioms reikmėms- švietimui, mokslui, kultūrai ir t.t
Viešojoje erdvėje cirkuliuoja skaičius- 5 milijardai litų. Tiek mums ,galimai, papildomai kaštuoja tas tamsus skolinimasis „ne iš TVF”.
Daug kas mano, kad tai buvo finansinė afera, kurioje dalyvavo ir I. Šimonytė . Jos atsakymai, tiksliau- išsisukinėjimai Seimo komitete manęs neįtikino.
Nemažiau klausimų kyla ir dėl jos dalyvavimo Snoro banko bankrotinime.
Klausimas- kodėl žmogus su tokia finansine biografija eina į prezidento rinkimus? Ar ne geriau būtų eiti išpažinties?
Pagalvokim kartu.
P.S. Seimas privalo ištirti šią istoriją ir jos pagrindinių herojų vaidmenį joje. Šiuo metu tik jis tai ir tegali padaryti. Linkiu St.Jakeliūnui tvirtybės- bus nelengva, nes nomenklatūra yra prieš tą tyrimą.
