Gyvybinga yra ta valstybė ar tauta, kuri turi išlaikiusi kolektyvinį savisaugos instinktą.
Tačiau visų rūšių ir visų partijų liberalai tokio kolektyvinio jausmo neturi. Jie pripažįsta tik individualų, personalinį savisaugos instinktą. Kai jų daug ir jie yra įtakingi, kyla grėsmė nacionaliniam saugumui.
Tai nėra karinė grėsmė. Ir nėra išorinė grėsmė. Ji slypi vidinėje viešojoje erdvėje ir konkrečiai individualistinėje, egoistinėje ideologijoje.
Taigi, stipri ir ateitį turi ta valstybė ar tauta, kuri turi išlaikiusi kolektyvinį savisaugos instinktą, norą išsaugoti savo etninę, religinę, politinę savastį. Tačiau, kartojuosi, visų rūšių ir visų partijų liberalai tokio kolektyvinio jausmo neturi. Jeigu jie dominuoja viešojoje erdvėje, būtina viešai kalbėti apie iškilusią grėsmę nacionaliniam saugumui.
Tarybiniais laikais mūsų tėvų ir mūsų kartai tautinį savisaugos instinktą, kad ir aplamdytą, pavyko išlaikyti. Paradoksalu, tačiau po Nepriklausomybės atgavimo, pirmiausia dėl individualistinio, liberalaus indoktrinavimo, Tautos ir valstybės kolektyvinis savisaugos instinktas silpnėja. Tai jaučia daugiau emocinio intelekto (nepainiokime su diplomo turėjimu) turintys žmonės. Ir jie ima vis garsiau kalbėti apie gręsiantį pavojų. Ir tai teikia vilčių ateičiai.
Tiems, kas nesutinka su paskutine išvada, siūlau atsakyti į klausimą: kodėl niekingas homo sovietikus sugebėjo Lietuvos valstybę atkurti, o dabartinis, modernus homo liberalis tą valstybę sėkmingai demontuoja.
Tą klausimą kartoju nuolat. Tačiau rišlaus atsakymo iš komjaunuolių (komunistinio jaunimo) ir konjaunuolių (konservatorių jaunimo) nesu išgirdęs.
