Popiežius Pranciškus. „Tikri pinigai kyla ne iš kitų pinigų, o iš darbo“

Gerovė kuriama kartu

„Jei nori eiti greitai, eik vienas. Jei nori eiti toli, eik kartu su kitais“, – pradėdamas pokalbį afrikietišką patarlę priminė žurnalistas.

Pasak jo, šiandien galima eiti labai greitai, ypač technologijų dėka. Kita vertus, dabartinėse visuomenėse jaučiamas neužtikrintumas, horizontas, rodos, aptemdytas. Didžiojoje Britanijoje netgi įsteigta nauja ministerija, kuri turi rūpintis „vienatve“.

„Ši patarlė, – atsakė popiežius Pranciškus, – išreiškia vieną tiesą. Pavienis žmogus gali būti šaunus, tačiau augimas visada yra kiekvieno pastangų dėl bendruomenės gėrio rezultatas. Individualūs sugebėjimai negali būti išreikšti be palankios bendruomeninės aplinkos ir negalima manyti, jog pasiektas rezultatas yra paprasčiausia individualių sugebėjimų suma. Tai sakau ne todėl, kad nuvertinčiau pavienius asmenis ar nepripažinčiau jų talentų, bet norėdamas padėti atsiminti, jog niekas negali gyventi izoliuotai ar nepriklausomai nuo kitų. Socialinis gyvenimas nėra sudarytas iš individualumų sumos, tačiau iš tautos augimo.“

Naujos ekonominės tvarkos poreikis

Interviu Šventasis Tėvas reziumavo pastabas, ne kartą išsakytas kituose susitikimuose ar dokumentuose, apimančiuose ne vien jo, bet ir jau daug metų vystomos Bažnyčios socialinės doktrinos principus.

Prieš „atliekų“ ir „išmetimo“ kultūrą, kurioje ir žmonės tampa išmestinomis atliekomis, jis priešpastatė žmoniją kaip šeimą. O šeimoje augama ne išmetant kitus šeimos narius dėl savo sėkmės, bet švelnumu, solidarumu, širdimi. To reikia ir mūsų visuomeniniams santykiams ir mūsų institucijoms.

Išmetimo ir atliekų kultūra kyla ir yra stiprinama tokios ekonomikos, kuri į visą ko centrą pastato ir paklūsta tik pinigui. Kai centre nėra asmuo, tada pinigų dauginimas virsta pagrindiniu ir vieninteliu tikslu, ir kuriamos skurdo, vergovės bei atliekų struktūros. Trūksta sąmoningumo, jog esame išaugę iš tos pačios šaknies. Toks sąmoningumas gimdo naujus įsitikinimus ir taip pat naujas ekonomikos formas, kuriose ekonominiai subjektai prisiima daugiau atsakomybės. Nepakanka paviršutiniškų korekcijų, reikia „naujos ekonominės tvarkos“.

Dabartinis finansų ekonomikos pirmumas prieš realiąją ekonomiką nėra atsitiktinis: už jo yra žmogus, galbūt liekantis anonimu, kuris mano, jog pinigai kyla iš kitų pinigų. Tai klaidinga. Pasak popiežiaus, „pinigai, tikrieji, gimsta iš darbo. Ir tai darbas asmeniui suteikia orumą, ne pinigai. Bedarbystė įvairiose Europos šalyse yra pasekmė tokios ekonominės sistemos, kuri nebepajėgia sukurti darbo, nes į centrą pasistatė stabą, kuris vadinasi pinigai“.

Tad visiems reikia stengtis, kad į ekonomikos centrą grįžtų šeimos ir asmenys. Popiežius vardijo kitus geros ekonomikos aspektus: turto paskirstymą, gerą įmonės ir teritorijos sąveiką, socialinę atsakomybę, gerovę įmonės viduje, moters ir vyro atlyginimų lygybę, pirmumo teikimą žmogui, o ne mašinai, teisingą atlygį.

Darbo vertė nėra vien atlyginimas

Daug dėmesio popiežius skyrė darbo vertei. Dažnai darbas neteisingai vaizduojamas tik kaip nuovargis, kurio verčiau nebūtų. Tačiau iš tiesų visi yra patyrę, jog neturėti darbo yra blogiau nei dirbti. Ir ne vien dėl atlyginimo, bet ir dėl to, kad žmogus dirbdamas prisiima atsakomybę už save ir kitus, jaučia pasitenkinimą, sveiką pasididžiavimą, realizuoja sumanymus.

Taip, darbas žmogų nuvargina, tačiau taip pat vysto jo orumą. „Darbas kuria orumą, o subsidijos, kai nesiejamos su aiškiu tikslu padėti arba grąžinti į darbą, sukuria priklausomybę ir mažina atsakomybę. Darbas turi ir didele dvasinę vertę, nes tai būdas, kuriuo mes pratęsiame kūriniją, ją globodami ir rūpindamiesi“, – sakė Pranciškus, palinkėdamas, jog įmonės saugotų darbo orumą, pripažintų, kad svarbiausias išteklius yra žmogus, dirbtų dėl bendro gėrio, būtų atidžios vargšams. Daugeliui įmonių būtų naudinga profesinę formaciją papildyti vertybine formacija.